Profesinę šventę Olimpinėje dienoje Panevėžyje paminėjęs Tomas Kaukėnas buvo sunkiai pagaunamas gerbėjų net nusifotografuoti asmenukei.
Save biatlonininkas išbandė įvairiose sporto šakose, o sportinis interesas paskatino jį atremti kolegų irkluotojų mestą iššūkį – išsilaikyti sportinėje baidarėje.
„Deja, jie buvo teisūs – sportinėje baidarėje išsėdėti man nepavyko“, – šyptelėjęs sakė Lietuvos biatlono rinktinės lyderis T. Kaukėnas.
– Kaip jaučiatės šiandien čia, Olimpinėje dienoje?
– Puikiai jaučiuosi, gera atmosfera. Smagu, kad Lietuvoje vyksta tokia šventė. Šiemet Olimpinė diena tokia netradicinė, nes apjungia ir žiemos, ir vasaros sporto šakas. Integruotas ir mūsų biatlonas, ir slidinėjimas, tad žmonės laisvai gali juos išbandyti.
– Ar šventė vyksta taip, kaip pats įsivaizdavote?
– Nesitikėjau, kad vienoje vietoje gali būti tiek daug žmonių ir veiklos. Įvairių sporto šakų čia yra, tarp jų ir neolimpinių. Puiki šventė, o šiemet parinkta labai gera vieta – visos rungtys vienoje vietoje.
– Kur pirmiausiai puolėte išbandyti save?
– Pirmenybę skyriau išbandyti kitas olimpines sporto šakas. Visada man buvo įdomus irklavimas, o kolegos irkluotojai netikėjo, kad aš išsėdėsiu sportinėje baidarėje, tad susiviliojau išbandyti save. Deja, jie buvo teisūs – sportinėje baidarėje išsėdėti man nepavyko.
– Kokią dar sporto šaką išskirtumėte kaip įdomesnę, o kurios niekada netraukė?
– Esu bandęs petankę ir kitokias šakas. Kovinės sporto šakos manęs nelabai traukia.
– Ar renginio masiškumas ir atmosfera kiek primena, pavyzdžiui, olimpinių žaidynių atidarymo dvasią?
– Masiškumas kažkiek primena olimpines žaidynes. Prie didžiųjų objektų, tokių kaip stadionas ar arena, visada būna labai daug žmonių.
– Ar pirmą kartą dalyvaujate Olimpinėje dienoje ir kokie pirmieji įspūdžiai iš šiandienos?
– Dažnai dalyvaudavau, kai buvau mažas. Mane treneris veždavo į Olimpinę mylią, bėgdavau ir 10 km. Kai pradėjau profesionaliai sportuoti, jau dažniausiai tekdavo kitaip dėliotis prioritetus. Dabar dalyvauju kaip svečias. Mano misija yra rodyti sportą, skleisti olimpizmo idėją, o ne tik siekti medalių. Parodyti žmonėms tą kitokį sportišką gyvenimo būdą.
– Kaip manote, ar keičiasi žmonių požiūris į sportą?
– Nemažai man tenka būti renginiuose. Prieš kelis metus žmonės būdavo kur kas vangesni. Per bėgimus jie tiesiog blaškydavosi, o dabar matosi, kad jie yra pasportavę ir vertina garbingą konkurenciją. Nebepasitaiko atvejų, kai dalyviai įžūliai lipa per tvoras ar kitaip drįsta nusižengti taisyklėms.
– Ką žmonėms reiškia tokia didelė sporto šventė ir olimpizmo idėjos skleidimas?
– Tokios didelės šventės ir pritraukia žmones. Jei pasiūlysi jiems vieną rungtį, gali nesugalvoti dalyvauti dar net su ja nesusipažinę. Dabar kai viskas vienoje vietoje – kur kas paprasčiau. Jie pamato gyvai įvairias sporto šakas, pabando patys. Dažnai žmonėms atrodo, kad sportas – tai bėgimas ir treniruoklių salė. Nemato, kad yra daugybė sporto šakų, kuriais užsiimti tikrai nekainuoja daug resursų.
– Per savo gyvenimą esate išbandęs nemažai išbandęs sporto šakų. Ką pavadintumėte savo sportu nr. 2?
– Paplūdimio tinklinis, nes yra šilta, nėra sudėtingo inventoriaus, daug veiksmo. Tas man labai patinka, kai nuo šalčio pavargstu.
