Pagal dabar galiojančią tvarką kiekviena sporto šaka savarankiškai sprendžia, kokius kriterijus taikyti translyčiams sportininkams, pavyzdžiui, nustatydama leistiną testosterono lygio ribą.
Anot „Daily Mail“ cituojamų TOK šaltinių, naujoji organizacijos prezidentė Kirsty Coventry šiuo metu analizuoja galimus politikos pokyčius, kurie galėtų suvienodinti požiūrį į dalyvavimo sąlygas. Toks pokytis būtų vertinamas kaip bandymas išvengti ginčų, panašių į 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse kilusias diskusijas dėl Naujosios Zelandijos sunkiaatletės Laurel Hubbard dalyvavimo.
Neoficialūs šaltiniai nurodo, kad galimos naujos gairės greičiausiai neįsigaliotų iki 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių Italijoje. Kai kurie pranešimai teigia, jog sprendimai gali būti paskelbti 2025 m. vasarį, tačiau jų patvirtinimas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų.
Sprendimas dar nepriimtas: aiškinamasi, ką daryti su Khelif tipo atletais
Olimpinės žaidynės ketina uždrausti dalyvauti visiems transseksualiems sportininkams 2028 m. Los Andžele, tačiau vyksta karštos diskusijos dėl to, ar sportininkai, turintys Imane Khelif pranešamą būklę, galės dalyvauti varžybose.
TOK atstovai pabrėžia, kad šiuo metu joks sprendimas nėra priimtas. „Darbo grupė tęsia diskusijas šia tema, ir kol kas nėra priimta jokių galutinių sprendimų“, – sakoma organizacijos komentare, perduotame „Daily Mail Sport“.
Lozanoje vykusioje TOK komisijų sesijoje sveikatos, medicinos ir mokslo direktorė dr. Jane Thornton pristatė ataskaitą, kurioje pateikta mokslinė informacija apie translyčių ir DSD sportininkų situaciją. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šios dvi grupės nėra tapatinamos – DSD sportininkės turi biologinių ypatumų, susijusių su chromosomų skirtumais, ir tai kelia atskirų reguliavimo klausimų.
Po 2024 m. Paryžiaus olimpiados būtent DSD sportininkų klausimas sukėlė daugiausiai diskusijų. Tada Alžyro sportininkė Imane Khelif ir Taivano sportininkė Lin Yu-ting laimėjo aukso medalius bokso varžybose, nors anksčiau buvo diskvalifikuotos iš pasaulio čempionato dėl neatitikimų lyties testavimo procedūroms. Šis atvejis išprovokavo dalies sporto bendruomenės kritiką TOK sprendimui leisti joms dalyvauti olimpinėse varžybose.
Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad planuojami pakeitimai gali būti siejami ir su JAV politiniu kontekstu – prezidentas Donaldas Trumpas šių metų pradžioje pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo uždraudė translyčių moterų dalyvavimą moterų sporto varžybose federaliniu lygmeniu.Pasak ekspertų, TOK siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp sportinio sąžiningumo principų, žmogaus teisių apsaugos ir nacionalinių teisinių sistemų įvairovės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
