Čempionų lygos atrankoje kritęs ir LKL, kurią remia „Betsson“, kovas keliais pralaimėjimais paeiliui pradėjęs klubas pastarąsias dvi savaites šalies pirmenybėse pažymėjo dviem užtikrintomis pergalėmis – prieš Panevėžio „Lietkabelį“ bei „Jonavą“.
Mačas su jonaviečiais pažymėtas dar ir sklandžiu naujoko įsiliejimu į „Juventus“ gretas. Tai – dėl rankos traumos daugiau nei pusmetį be krepšinio praleidęs Donatas Sabeckis.
Mažeikių „M Basket-Delamode“ pernai atstovavęs 32-ejų 198 cm ūgio gynėjas, bendraudamas su LKL.lt, džiaugėsi persikėlęs į ekipą, kuri nuolat sau kelia tikslą patekti į geriausiųjų ketvertą.
Neseniai komandą papildęs lygos senbuvis jau pirmosiose rungtynėse priminė tikrą aikštės generolą – prie 8 taškų jis pridėjo tiek pat rezultatyvių perdavimų, 4 atkovotus kamuolius ir sukaupė 14 naudingumo balų, o jo plius/minus rodiklis kalbėjo pats už save (plius 25).
Pats žaidėjas ankstyvą sėkmę aiškino tuo, jog pažįsta daugelį Utenos komandos lietuvių, o prieš kelis metus, ruošiantis sezonui, jam teko sportuoti dabartinio „Juventus“ stratego, Kęstučio Kemzūros, treniruotoje „vilkų“ ekipoje.
Dar vieną buvusį komandos draugą D. Sabeckis ant parketo sutiks Klaipėdoje, kurioje su savo ekipa svečiuosis šeštadienio vakarą. 2019–2020 m. sezone, rungtyniaudamas Prienuose, įžaidėjas atsakomybėmis aikštelėje dalinosi su tuomet dar tik neseniai karjerą pradėjusiu Arnu Velička.
Proveržio sezoną žaidžiantis gynėjas kartais verčia aikčioti aistruolius savo žaidimu, o tai atsispindi ir skaičiuose – pagal rezultatyvių perdavimų vidurkį jis pirmauja ne tik LKL (vid. 7,4), bet ir Europos taurėje (9,2). Negana to, pagal efektyvumą vietiniame čempionate jis žengia penktas (20), o tarptautiniame fronte – devintas (19,2).
Tačiau D. Sabeckio ši buvusio bendražygio sėkmė nestebina – jis teigia jau tada matęs ir tikėjęs, jog A. Veličkos įdedamos pastangos galiausiai atsipirks.
Klaipėdos „Neptūno“ ir „Juventus“ dvikovą uostamiestyje šeštadienį nuo 16.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“. Rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su uteniškių naujoku D. Sabeckiu.
– Donatai, pradėkime dar nuo praėjusį sezoną tave iš krepšinio eliminavusios rankos traumos. Kaip sekėsi išgyventi tą reabilitacijos laikotarpį ir tuo pačiu metu ieškoti komandos vasarą ir rudenį?
– Viskas buvo dėl rankos. Reabilitacija ne tiek užsitęsė, kiek tiesiog atitiko tuos terminus, kuriuos sakė gydytojai, nors tikėjausi, kad pavyks anksčiau. Susidomėjimo buvo, bet pats bijojau ir nenorėjau važiuoti į klubą, apgaudinėti, kad jau galiu žaisti. Aišku, klubai irgi nebuvo pasiryžę paimti tave, gydyti, reabilituoti ir nežinoti termino, kada būsi pasiruošęs.
– Ar šiuo momentu esi visiškai pasveikęs ir traumos padarinių nejauti?
– Esu pilnai pasveikęs, bet traumos padarinius vis tiek jaučiu. Po operacijos vis tiek ranka nebe tokia, kokia buvo prieš traumą. Bet krepšinį žaisti galiu.
– Turint omenyje, kad kiekvieno sezono pradžioje ateina laikas, kuomet klubai atlieka pirmuosius pokyčius, tikriausiai nebuvo jaudulio, kad nepavyks rasti komandos?
– Didelio jaudulio nebuvo. Buvo jaudulys, kaip išsigydyti ranką, žaisti krepšinį ir kuo geriau atrodyti. Komanda vis tiek kažkur atsiranda, žinojau, kad rasiu klubą.
– Kuo labiausiai sužavėjo „Juventus“ pasiūlymas?
– Labiausiai dėl to, nes norisi būti komandoje, kuri kelia tikslus laimėti. Pernai Mažeikiuose buvo sunkesnis sezonas pergalių prasme. Norėjosi prisijungti prie komandos, kuri siektų pergalių, kovotų dėl kažko. Organizacijose viskas gerai, pasirūpinta žaidėjais, profesionalu. Visko, ko tikėjausi, tą ir pamačiau.
– Ar tas komandos ambicingumas kažkiek kelia iššūkių prisitaikant prie naujos ekipos, lyginant su pernykšte patirtimi?
– Nėra sunku persiorientuoti. Kaip žaidėjas tu vis tiek nori laimėti, nesvarbu, ar Mažeikiuose, ar „Juventus“, ar „Žalgiryje“. Aišku, smagu, kad klubas kelia tuos pačius tikslus – laimėti ir pasiekti kuo daugiau. Lygoje devynios komandos, visos čempionais netaps. Ne kiekvienais metais pasiseka, biudžetas gal nėra vienas didžiausių lygoje, bet smagu būti komandoje, kuri turi dideles ambicijas.
– Šiuo momentu „Juventus“ turnyrinėje lentelėje žengia tik septintoje vietoje, kuri Utenos komandai yra neįprasta. Kokius skaudulius ar sprendžiamas problemas pamatei atvykęs į komandą?
– Sezono pradžia, rungtynių nėra daug. Vienas laimėjęs gali pakilti ir į trečią vietą, ir pralaimėjęs nukristi į paskutinę. Dar nereikėtų žvalgytis į turnyrinę lentelę. Vyrams buvo sunki pradžia, Čempionų lygoje lūkesčiai irgi buvo kitokie, sezono pradžia sudėtinga, atrodė sunkesnė emocija iš veidų. Pralaimėjimai slegia, jei neišpildai savo lūkesčių. Bet visi profesionalai, dirba savo darbą ir tikisi rezultatų vėliau. Jei viską teisingai darysi, rezultatai ateis.
– Panašu, kad jau pirmajame mače pavyko gana sklandžiai įsilieti į kolektyvą. Kiek palankus tau gali būti Kęstučio Kemzūros norimas išgauti žaidimo stilius?
– Su dauguma lietuvių esu žaidęs ir anksčiau. Pas Kęstą esu žaidęs „vilkuose“ vieną mėnesį per pasiruošimą sezonui. Žinau, ko jis nori ir tikisi iš komandos, kaip viskas turi atrodyti. Lengviau, kai visus pažįsti, prisijungti prie komandos, bet vienos rungtynės nieko nepasako.
– Kalbant apie komandos draugus, panašu, kad tau turėtų tikti žaidimas šalia tokių taškų rinkėjų kaip Paulius Valinskas ar Devonas Danielsas. Ar terpė palanki tau išnaudoti savąsias stiprybes?
– Normalu, kad kai treneriai dėliojasi komandą, žiūri ir neima dar vieno taškų rinkėjo prie jau esamų. Atrodo, kad viskas turėtų tikti. Smagu ir su Evaldu Šauliu, ir Šarūnu Beniušiu, su kuriais žaidėme Šiauliuose prieš septynerius metus. Ir su Luku Ulecku teko Prienuose žaisti prieš daug metų. Sutikau daug pažįstamų ir terpė atrodo paranki. Bet svarbu išlikti sveikam ir žaisti.
– Artimiausiu metu jūsų komandos laukia du LKL mačai paeiliui su „Neptūnu“. Iš vienos pusės, tai komanda, fiksuojanti kelių pergalių seriją Europos taurėje. Iš kitos pusės, klaipėdiečiai ką tik paleido du žaidėjus, kurių dar nespėjo niekuo pakeisti. Kas, stebint „Neptūną“, tau labiausiai krenta į akis?
– Įdomiausia stebėti Tarolį ir Veličką. Su Velička yra tekę žaisti, smagu dėl jo progreso. Lietuvoje anksčiau kažkodėl jo nelabai kas mylėdavo, bet jis įdėdavo žiauriai daug darbo. Vienas daugiausiai dirbančių žaidėjų, kuriuos esu matęs savo gyvenime. Svarbu, kad jo darbas atsiperka. Smagu dėl „Neptūno“ trenerio Petrausko. Jo komanda Kėdainiuose visada gerai žaidė, tą pačią sistemą perkėlė į „Neptūną“ ir su kito lygio žaidėjais komanda atrodo labai gražiai. Taip, vietoje Karniko jiems reikia naujo centro, tad tai kažkokį poveikį turės, o Tuckeris jau kurį laiką nežaidė, tad nemanau, kad tai nuostolis.
– Į kokius aspektus aikštelėje patartum atkreipti dėmesį rungtynes stebėsiantiems sirgaliams?
– Plika akimi labiausiai matysis emocija. Kas labiau bus nusiteikę, užsivedę. Žinome, kad „Neptūnas“ žaidžia Europos taurėje, tad jiems turėtų jaustis nuovargis, tai gali pasimatyti. Svarbiausia energija, nusiteikimas ir kovingumas. Mes čia turėtume turėti savo pranašumą.
– Kiek lauki asmeninės dvikovos su Arnu Velička, kuris pastaruoju metu yra vienas karščiausiai aptariamų Lietuvos krepšininkų?
– Nesakau, kad laukiu prieš jį išsibandyti, esu daug kartų žaidęs prieš jį. Žinau, ką daro, ko nedaro, nepamatysiu ir nesužinosiu nieko naujo. Lietuvos krepšinyje po vienų rungtynių su rinktine visi pamatė, kad jis gali žaisti geriau nei visi tikėjosi. Bet manęs jis nestebina, smagu, kad jam sekasi. Akistatos laukiu tik dėl to, kad ir vėl galiu žaisti krepšinį, labiau iš tos pusės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
