R. Valentienė: myliu šią komandą ir nekeisčiau jos į jokią kitą

„Darbas buvo padarytas tikrai geras. Atidavėme visą širdį. Ne šiaip gabalėlį, bet visą“, - po lietuvėms pasibaigusio Europos moterų čempionato kalbėjo nacionalinės komandos veteranė Rima Valentienė.

Algirdo Paulausko auklėtinės Senojo žemyno pirmenybėse užėmė septintąją vietą. Po itin sėkmingos turnyro pradžios mūsiškės ėmė galvoti apie aukštumas ir kelialapį bent į olimpinių žaidynių atranką, tačiau iš Lenkijos lietuvaitės grįš nepešusios jokių apdovanojimų.

Visgi Lietuvos krepšininkės nusipelnė didelės pagarbos už kovingumą ir jėgų netausojimą. Tiesa, svarbiomis akimirkomis nuo mūsų tautiečių nusisuko fortūna.

„Dėl olimpinių žaidynių minčių buvo iki kaklo. Turėjome nuostabią komandą. Pasikartosiu, kad ją labai myliu ir neiškeisčiau jos į jokią kitą. Mums pritrūko sėkmės tose rungtynėse, kurias reikėjo laimėti. Pavyzdžiui turkės laimėjo tuos mačus, kuriuos reikėjo. Kai jas nugalėjome, jos apsiašarojusios mūsų prašė kad padėtume joms patekti į kitą etapą“, - po pergalingo mačo su latvėmis kalbėjo R.Valentienė.

Primename, jog Europos čempionato finale grumsis būtent lietuvių įveiktos Turkijos ir Rusijos rinktinės.

Rinktinės senbuvė, kaip pati sakė, širdyje jaučiasi 23-ejų, tačiau dar nežino, ar kitą vasarą vėl apsivilks nacionalinės komandos marškinėlius.

„Sprendimo dar nepriėmiau, bet jei būsiu geros formos, treneris žino - manimi visada galima pasitikėti. Visgi Dievo keliai nežinomi. Man - ne aštuoniolika, o už akių įvykiams niekada neužbėgu“, - pažadais nesišvaistė gynėja.

R.Valentienė pažymėjo, jog pagalius į ratus ypač kišo sveikatos problemos. Anot krepšininkės, prieš kiekvienas rungtynes jai ir dar kelioms ekipos narėms buvo leidžiami nuskausminamieji.

- Neapmaudu, kad turkes ir ruses nugalėjote pakankamai užtikrintai, bet jos dabar žaidžia finale?

- Taip, bet ką jau padarysi. Juk neisi ir nesikarsi.

- Ar tai, kad turkės ir rusės žais finale nereiškia, kad jos protingiau paskirstė jėgas?

- Yra toks dalykas kaip sėkmė - kai pataikai nuo vidurio aikštės, o jos neįmeta iš po krepšio. Tokią sėkmę prisivilioti labai sunku. Jei būtume žinoję, kaip tai padaryti, būtume nuveikę tikrai daug.

- Rinktinėje tvyrojo ypatinga atmosfera. Ar ji nedingo po pralaimėjimų?

- Manau, kad panelės yra tikrai stiprios. Gera atmosfera nedingo, nes kiekvieną dieną kilome į naują kovą. Neturėjome fizinių jėgų net eiti į aikštę, bet susikaupėme ir atiduodavome visas jėgas. Už tai gerbiu visas rinktinės nares.