Bazes bandys užglaistyti Vingio parku
Į Vilnių suvažiuos šiuolaikinės penkiakovės elitas. Sportininkai rinko taškus atrankos etapuose Egipte, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje ir Vengrijoje. Tiems, kuriems sekėsi geriausiai, atvyks į Lietuvos sostinę varžytis dėl medalių.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Ieva Serapinaitė ir Lina Batulevičiūtė į Vilniuje vykusiančias varžybas pateko sportiniu principu. Justinas Kinderis – kaip šeimininkų atstovas.
Pasak Lietuvos rinktinės trenerio Andrejaus Zadneprovskio, lietuviai varžyboms neblogai pasiruošę. L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės pasirodymui daug įtakos turės fechtavimas, I. Serapinaitė stipri techninėse rungtyse, bet jai ne taip gerai sekasi bėgimas.
„Palaikymas dar niekam nemaišė. Visi sako, kad namų sienos padeda, o penkiakovė – toks sportas, kuriame visko būna, – kalbėjo A. Zadneprovskis. – Kiek galėjome, kiek gavome lėšų, taip pasiruošėme organizuoti varžybas. Didžiausia problema – baseinas. Maniežas irgi ne pats maloniausias. Bandysime kitas bazes užglaistyti Vingio parku.“
Klausia, ar renginys bus mokamas
Garsiai apie pergalę varžybose nekalba L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Ji teigia norinti pasirodyti kuo geriau, bet šįkart teks susidurti su didžiule konkurencija – suvažiuos pajėgiausios planetos sportininkės.
„Esu normalios fizinės formos. Žiūrėsime, kaip lydės sėkmė, nes ji mūsų sporte labai svarbi“, – tikino olimpinė čempionė.
Jos teigimu, finalinis pasaulio taurės etapas šiuolaikinės penkiakovės sporto šakoje prestiziškumu nusileidžia tik planetos pirmenybėms. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė viliasi, kad po varžybų Vilniuje šiuolaikinė penkiakovė taps populiaresne Lietuvoje.
„Visi domisi, kada vyks šios varžybos. Pagrindinis klausimas – ar jos bus mokamos. Sakau: ne, galite ateiti, atvažiuoti, palaikyti“, – pasakojo 33-ejų penkiakovininkė.
Korėjiečiai stebisi
J. Kinderis varžybas vadina didžiuliu iššūkiu organizatoriams. Sportininkas neslepia – labiau norėjo, kad etapas vyktų ne Vilniuje, o Druskininkuose.
„Mažesni Lietuvos miestai turi 25 metrų baseinus. Negaliu suprasti, kaip sostinėje jų trūksta. Tokios problemos neteko matyti nė vienoje pasaulio šalyje, – tikino J. Kinderis. – Į varžybas atvykę korėjiečiai stebisi, klausia: kur jūsų olimpinis centras? Atsakau, kad tokio neturime – visą dieną vairuojame, vykstame į skirtingus objektus.“
Pasak J. Kinderio, korėjiečiai mano, kad Vilnius skiriasi nuo kitų Europos miestų.
„Įdomu, į gerąją, ar blogąją pusę. Paklausinėjau, jie atsakė, kad čia daug žalumos, nėra tiek žmonių, dangoraižių“, – pasakojo 30-metis sportininkas.
J. Kinderis Korėjoje praleido devynis mėnesius. Lietuvis ten baigė tarptautinių sporto santykių studijas ir treniravosi.
„Korėjiečiai mane labai šiltai priėmė, tad jiems jaučiuosi įsipareigojęs. Kai Korėjos sportininkai atvyko į Lietuvą, pasitikau juos oro uoste. Papietavome, nuvežiau į Lazdynų baseiną. Dar būdamas Korėjoje, įspėjau kolegas, kad čia sąlygos nėra pačios geriausios“, – prisiminė 2013-ųjų pasaulio čempionas.
Korėjiečiai siūlė keisti pilietybę
J. Kinderis Korėjoje taip pat patyrė kultūrinį šoką.
„Didžiausia loterija – su maistu. Buvome 16 studentų iš skirtingų šalių, patiekalus rinkdavomės pagal paveiksliukus. Kartais valgydavome ir nežinodavome, ką. Tačiau vėliau pradėjau pažinti raides, skaityti, tad buvo lengviau“, – pasakojo lietuvis.
Jis išmoko pagrindinių korėjietiškų žodžių, dažniausiai vartojamų frazių, sporto terminų.
„Tradiciškai kitoje šalyje išmokau ir vietos keiksmažodžių“, – juokėsi panevėžietis.
J. Kinderis Korėjoje sulaukė siūlymo pakeisti pilietybę.
„Sakiau: ką jūs, man jau 30 metų. Tokios kalbos net negali būti. Nemalonu apie tai šnekėti“, – mintis apie Lietuvos pilietybės keitimą šalin vijo penkiakovininkas.
Jis į Lietuvą grįžo šeštadienį, tad sportininkui vis dar reikia aklimatizuotis.
„Pirmą dieną miegojau keturias valandas, antrą – šešias. Dabar jau reikia normaliai – aštuonias, – juokėsi Justinas. – Lietuvoje jaučiuosi kaip svečias. Be to, keista, kai aplink visi šneka man suprantama kalba.“
