Šis sąsiauris pavadintas pagal miestą Korsikos saloje. Sąsiaurio ilgis – 19 km, plotis 12–16 km, gylis – iki 69 metrų. Rugpjūčio mėnesį lietuvis jau įveikė Bosforo sąsiaurį, jungiantį Juodąją ir Marmuro jūras.
Iš viso lietuvis užtruko 5 valandas ir 49 minutes. Kaip teigia sportininkas, tai buvo neeilinis iššūkis: „Galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo vienas sunkiausių iššūkių gyvenime – plaukti per banguojančią jūrą yra sunku ir tai yra didelis išbandymas kiekvienam“.
Justas – didelis sporto entuziastas. Per pastaruosius trejus metus vyras yra įveikęs aukščiausią Pietų Amerikos žemyno viršukalnę Akonkagvą, 2019 metais įveikė Island Peak (Nepalas, kalno aukštis – 6189 m.), 2021-aisiais – Ojos Del Salado (Čilė, kalno aukštis – 6890 m.) ir Grand Paradiso (Italija, kalno aukštis – 4061 m.) 2022-aisiais taip pat įkopė į Bare de Ecrins (Prancūzija, kalno aukštis – 4042 m.), Monblaną (Italijos pusė, kalno aukštis – 4810 m.) ir Kilimandžarą (Tanzanija, kalno aukštis – 5895 m.).
Šiais metais Justas įveikė aukščiausią Šiaurės Amerikos kalną Denalį, kuris siekia 6190 metrų. Yra įveikęs „Iron Man“ triatlono varžybas.
Bonifacijaus sąsiauris – sudėtingas plaukimo maršrutas
Šis sąsiauris pasižymi didelėmis srovėmis ir bangomis. J. Narkevičius pasakoja, kad iš viso šį sąsiaurį yra perplaukę vos keli šimtai žmonių: „Per visą laiką šį sąsiaurį yra perplaukę vos keli šimtai žmonių. Tai rodo, koks sudėtingas yra šis maršrutas. Fiziškai tai labai sunku, tačiau dar sudėtingiau yra įveikti tokį kelią psichologiškai, nes plaukimas yra lėtas ir atrodo, kad progreso jokio nėra“.
Justas pasakoja, kad plaukė be sustojimų: „Toks plaukimas turi taisykles. Per visą laiką negalėjau liestis prie lydinčios valties. Tarkime, vandenį man paduodavo su lazda. Todėl visas beveik šešias valandas praleidau vandenyje ir turėjau judėti“.
Paklaustas, kuris etapas buvo sunkiausias, panevėžietis teigia, kad sunkiausia buvo plaukti pabaigoje: „Plaukimas pareikalavo labai daug jėgų, o gale dar teko kovoti su stipria srove, kuri mane pagavo ir nešė nuo kranto. Tai viršuje – bangos, o kūną po vandeniu traukia srovė. Paskutinius penkis kilometrus buvo jausmas, kad tiesiog stoviu vietoje – matau krantą, bet jo niekaip negaliu pasiekti. Kitas dalykas yra sūrus vanduo. Skonio nejaučiau dar tikrai ilgai, nosis bėgo kelias dienas, o liežuvį druska išgraužė iki kraujų“.
Sportininkas pasakoja, kad per visą plaukimą stengėsi gerti daug vandens, taip pat suvalgė kelis energetinius batonėlius: „Kaip ir kiekviename sporte, būtina vartoti vandenį ir gauti energijos. Čia didelio skirtumo nėra. Pradžioje kūnas būna kiek atšalęs, bet vėliau dėl didelio fizinio aktyvumo pradedi dehidratuoti, todėl vanduo yra būtinas. Paskaičiavau, kad per tas 6 valandas išnaudojau apie 4500 kalorijų. Taigi, energijos tikrai reikėjo“.
„Kitas dalykas, kuris yra sunkus, yra tai, kad plaukiant tu neturi ausinuko, todėl visą laiką esi vienas su savimi ir jūra. Kartais muzika ar kažko klausymas padeda, nes laikas eina greičiau, o čia to nebuvo“, – pasakoja J. Narkevičius.
Pasiruošimas – treniruotės Barselonoje
Lietuvis pasakoja, kad norint plaukti tokį maršrutą, būtinas tinkamas pasiruošimas.
„Kelis mėnesius skraidžiau į Barseloną, kur vyko plaukimo stovyklos. Jose ir dalyvauja tokie kaip aš – norintys išmokti plaukti jūroje ir norintys įveikti nekasdienius iššūkius. Stovykloje dalyvauja ir profesionalūs sportininkai, kurie ruošiasi Olimpinėms ar Pasaulio čempionato varžyboms. Visgi plaukti baseine yra viena, o jūroje yra visiškai kitaip.
Tai yra vadinama „open water“ plaukimu ir čia technika visai kitokia“, – pasakoja J. Narkevičius.
Panevėžietis pasakoja, kad jo tikslas – įveikti visus populiarius sąsiaurius: „Turiu tokį tikslą. Vasarą jau įveikiau Bosforo sąsiaurį, kuris skiria Aziją ir Europą, plaukimo atstumas buvo mažesnis – 6,5 kilometro. Tad bandysiu įveikti ir kitus“.
