Jūs matėte visus tuos kvailus reklaminius klipus ir maloniai širdį glostančias priešistores rytinėse pašnekesių laidose. Į olimpiadą patekę mūsiškiai atletai doriausi iš doriausių, pasiaukojantys kaip niekas kitas, ir už savo šaunų darbą jie gauna viso labo keletą eterio sekundžių ir kai kada dar pakvietimą į vietinę sporto prekių parduotuvę. Štai čia ir visa olimpiados prasmė – karšta meilė sportui, tėvynei ir savo tėvynainiams, rašo cracked.com.
Gal ir taip, bet pasistenkite per dažnai nežvilgčioti į užkulisį, kitaip pamatysite, kad...
5. Olimpinis kaimelis – nesibaigianti orgija?
Kiekvienos olimpiados metu sportininkai gyvena nedideliame kvartale, kuris vadinamas olimpiniu kaimeliu. Jį taip pat galima pavadinti Seksilvanija arba Ištvirkburgu, nes kiekvienas kaimelis pagarsėjo tuo, kad tapo paleistuvavimo ir nepadoraus elgesio centru.
Įsivaizduokite, kad jūs gyvenate mieste, kuriame apsigyvenę jauni sporto pusdieviai su puikiu tonusu ir esantys fizinio pasirengimo viršūnėje. Įsivaizduokite, kad jie ne vienus savo gyvenimo metus pašventė įtemptam savo įaistrinto ir ištreniruoto kūno parengimui trumpam kelių savaičių laikotarpiui, kai jie gyvena šiame mažame miestelyje. Ir štai jie susirinko draugėn egzotiškoje vietoje, visa 10 tūkstančių žmonių kompanija, ir dar be tėvų, be žmonų ir vyrų, nebėra griežto režimo, kurio jie iki šiol laikėsi. Ir jie turi marias laisvo laiko. Imkime ir atskleiskime mažą paslaptį: 1988 metų Seulo olimpinėse žaidynėse ant britų olimpiečių vyrų namo stogo susikaupė tiek daug panaudotų prezervatyvų, kad olimpinė asociacija turėjo uždrausti seksą lauke.
Ar galite įsivaizduoti, kiek turėjo susikaupti tokių atmatų, kad olimpinė vadovybė viešai duotų pylos sporto didvyriams? Įsivaizduokite žeminantį pokalbį tarp olimpiados valdininkų ir žilagalvių trenerių dėl šio draudimo. Ir tai toli gražu ne vienintelis atvejis. Kiek mums yra žinoma, kiekvienas olimpinis kaimelis nuo neatmenamų laikų būna permirkęs nuo genitalijų sulčių.
1992 metais olimpiadų organizatorius šis nežabotas seksas taip surūpino, kad jie ėmė nemokamai sportininkams dalyti prezervatyvus, idant užkirstų kelią AIDS plitimui. 2010 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Vankuveryje 6,5 tūkstančio sportininkų ir sporto valdininkų buvo išdalyta 100 tūkstančių prezervatyvų. Tai yra, po 15 vienetų broliui/sesei. Ir JŲ NEUŽTEKO. Tiesiog per patį žaidynių įkarštį teko skubos tvarka panaikinti susidariusį deficitą. Ir mes jau nekalbame apie tai, kiek kartų ši liaudis užsiiminėjo seksu be prezervatyvų. Las Vegaso, to nuodėmių ir paleistuvystės miesto, net negalima lyginti su kopuliacijos (kitaip tariant, lytinių aktų) mastais olimpinio kaimelio gatvėse.
4. Olimpines žaidynes rengiantis miestas laikinai virsta policijos valstybe.
Tam, kad būtų atlygintos milžiniškos žaidynių rengimo išlaidos, jų organizatoriams reikalingi pasaulinio garso mecenatai. Kaip šeimininkai jie turi teisę leisti savo prekes pardavinėti tik tiems stambiesiems prekių ženklams. Visiškai suprantama ir teisinga. Aišku, jei jūs neturite mažos krautuvėlės ir nebandote pasinaudoti viso gyvenimo šansu. Čia jums nepasisekė, kadangi jums geriau NET IR NEGALVOTI apie tokių žodžių vartojimą, kaip žaidynės, 2012, auksas, sidabras, bronza, Londonas, medalis, rėmėjas ir vasara savo užrašuose ar ant prekių. Jeigu jūs savo smulkios įmonės reklamoje atsitiktinai sujungsite šiuos žodžius, jums teks sumokėti 30 tūkstančių dolerių baudą.
Tai keista ir absurdiška, bet jeigu bandote išgelbėti savo šalį nuo bankroto, kartais tenka sudaryti sutartis su pačiu kipšu. Tai šlykštu, bet niekas nenori atsidurti Graikijos padėtyje (apie ją vėliau).
Na, imkime ir įsivaizduokime, kad dėl kokios nors priežasties, tarkime, dėl to, kad olimpiada padarė galą tavo tėvams, o tave padarė turtingu ir nepatenkintu našlaičiu, tu esi griežtai nusistatęs prieš olimpines žaidynes. Nesitikėk, kad tau pavyks pasinaudoti žodžio laisve, jeigu panorėsi išreikšti protestą prieš sportines neteisybes. TOK reikalauja, kad olimpiados metu miestas organizatorius gautų ypatingas teises. Ne šiaip sau ypatingas teises kitų šalies miestų fone, nors tai savaime suprantama. Ne, kalbama apie teisę pažeidinėti visus vietinius įstatymus, susijusius su žodžio laisve. Pavyzdžiui, Londono kontraktas numato, kad reklaminius skydus visame mieste gali nuomoti tik pats miestas, ir kad jais naudotis gali tik olimpiados rėmėjai. Jeigu kas nors pamėgins pastatyti skydą, nepritariantį olimpiadai, tai bus teisės pažeidimas, kadangi tai yra uždrausta. Policija net turi teisę įsiveržti į tavo namus ir suplėšyti bet kokius plakatus ir transparantus, nukreiptus prieš olimpiadą.
Dėl to, kad olimpiados dienomis Londone pasirodė „didysis brolis“ ir „prekių ženklų policija“, pogrindžio dailininkai sukūrė ištisą protesto meno žanrą. olimpinės simbolikos panaudojimas jų darbuose – vien jau tai yra demonstratyvaus nepaklusnumo aktas. Viena apatinių drabužių parduotuvė buvo priversta išimti iš vitrinos paveikslą, kuriame vaizduojami penki žiedai iš liemenėlių, nes buvo būgštaujama, kad žmonės per klaidą palaikys, jog tai įėjimas į olimpinį kaimelį.
3. Olimpiada privers bankrutuoti jūsų šalį.
Miestai visame pasaulyje tampa nešvarūs ir netvarkingi, kai juose prasideda didingiausios planetos žaidynės. Tai kaip suaugusių žmonių „Bado žaidimai“ („The Hunger Games“), tik be bado, be žmogžudysčių ir kraujomaišos (mes tos knygos neskaitėme). Būti išrinktu olimpinių varžybų rengėju – tai aiškus pripažinimas, kad jūsų miestas puikus ir vertas organizatoriaus vardo visos planetos akyse. Manote, kad kažkas kovos už olimpiados rengimą Little Rock'e, Arkanzase ar Klyvlende ? Organizuoti olimpines žaidynes – tai reiškia, kad jūsų miestą prisimins ir gerbs ištisus dešimtmečius. Ar yra didesnė garbė ir dovana už šitą?
Bet už olimpiados rengimo garbę ir dovaną tenka mokėti. Ir visai gali būti, kad atsiskaityti teks visa ekonomika. Graikijai atsiskaitymas pasirodė esąs oi koks sunkus.
Iš pradžių Graikijos biudžetas 2004 metų olimpinėms žaidynėms surengti sudarė 4,5 milijardus eurų, tačiau reali kaina veikiai padvigubėjo, lyginant su sąmata. Kai viskas buvo pasakyta ir padaryta, žaidynių kaina sudarė 5 procentus Graikijos BVP. Praėjo aštuoneri metai, o šalis taip ir neišbrido iš tos skolos. Vankuveris apskritai prarado viltį grąžinti pinigus, kuriuos jis įdėjo į „fantastiško“ olimpinio kaimelio statybą. Vėliau šis kaimelis virto gyvenamuoju kvartalu. Šiandien tai miestas vaiduoklis, ir valdžia desperatiškai ieško būdų, kaip padengti bent nuostolius.
Žiemos olimpiada Nagane įstūmė miestą į recesiją, kadangi rezultatas buvo tas, kad mokestinė našta, susijusi su olimpiada sudarė maždaug 30 tūkstančių dolerių kiekvienai miesto gyventojų šeimai. Tačiau visos šios finansinės katastrofos yra nepalyginamos su Monrealiu (po Graikijos). Ten olimpinio stadiono statyba buvo užbaigta praėjus 11 metų po olimpiados uždarymo, o apmokėti skoloms, susijusioms su 1976 metų olimpinių žaidynių organizavimu, prireikė ne mažiau kaip 30 metų.
Štai kodėl Šveicarijos Berno gyventojai atsisakė jiems suteikto šanso surengti olimpiadą 2010 metais. Dėl tos pačios priežasties ir Detroitas 1972 metais atsisakė tokios „garbės“.
Visa tai kelia didelę sumaištį, kai jūs pradedate mąstyti...
2. Kas daugiau sumokės, tas ir taps žaidynių šeimininku.
Pateikti paraišką olimpiadai rengti ir pasiekti, kad ji būtų priimta, labai sudėtinga. Sudėtingiau tik įgyvendinti lozungą „Mūsuose nebėra benamių, ir visi čia laimingi ir nuostabūs“. TOK nuodugniai patikrina viską – nuo miesto sporto objektų, transporto infrastruktūros ir olimpiečių apgyvendinimo galimybių iki pačių piliečių požiūrio į olimpiadą. Žinote, kodėl Paryžiui neatidavė olimpiados – 2012? Todėl, kad TOK atstovų vizito metu vyko visuotinis streikas ir nevažinėjo visuomeninis transportas. olimpiadą, Prancūzija, matys kaip savo ausis. Sėkmės kitą kartą. Neįmanoma apsimesti, kad tu pasirengęs priimti tūkstančius žmonių svarbiausio sporto renginio metu.
Ir labai daug dolerių tenka pakloti, kad TOK narius įtikintumėte pasirinkti būtent jūsų miestą. Kada buvo išanalizuota 1998 metų Žiemos olimpiada Nagane, paaiškėjo, kad TOK narių įtikinėjimams buvo išleista dešimtys tūkstančių dolerių. Jeigu Solt Leik Sitis dovanojo TOK nariams kaip suvenyrus pigius „fotoaparatus – muilines“, tai japonai lyg ledinukus dalijo brangias vaizdo kameras. Ir nors maksimali dovanų, teikiamų TOK nariams, suma buvo nustatyta 200 dolerių, japonai šiems tikslams išleido vidutiniškai po 5,7 tūkstančio dolerių kiekvienam. Iš viso Naganas savo paraiškai išleido apie 24 milijonus dolerių, arba penkis kartus daugiau, negu Solt Leik Sitis. Ir informacija apie tai pasirodė anaiptol ne iš karto, kadangi Naganas sunaikino visą savo buhalterinę apskaitą, kad niekas iki jos neprisikapstytų.
Tad ar reikia stebėtis, kad Solt Leik Sitis, meilindamasis TOK nariams kitąsyk, tiesiog ėjo iš proto. Po keturių nesėkmingų mėginimų gauti teisę surengti olimpines žaidynes JAV komitetas išleido per milijoną dolerių „dovanoms, slidinėjimo kelionėms ir stipendijoms“ TOK nariams. Kada kilo skandalas, visą šį purvą turėjo valyti ne kas kitas, o Willardas Mitt Romney.
1. Vargšus žmones veja lauk, kad atsilaisvintų vieta.
Miestai renka pinigus olimpinėms žaidynėms rengti, sakydami savo piliečiams, kad tai naudinga: jie neva gaus pirmaklasius sporto įrenginius, naujus gyvenamuosius kvartalus, nesuskaičiuojamą daugybę darbo vietų rengimosi olimpiadai metu, didžiules pajamas, o taip pat galimybę finansuoti vaikų ir jaunimo sporto programas. Na, kaip čia neįsimylėsi olimpiados ?
Tačiau visus tuos sporto įrenginius ir naujus gyvenamuosius kvartalus reikia kažkur statyti, ir paprastai tuo kažkur tampa rajonai, kuriuose gyvena nepasiturintys žmonės. Ryšium su 1996 metų Žaidynėmis buvo perkelta 30 tūkstančių Atlantos gyventojų, o 1988 metais iš savo namų buvo išvaryta 720 tūkstančių Seulo gyventojų. Tuos, kuriems nepasisekė ir kurie neturėjo stogo virš galvos, olimpiados metu „sėmė“ ir vežė toliau nuo akių. Bet niekas negali susilyginti su Pekinu – prieš olimpiadą-2008 Kinijos valdžia išvarė iš savo namų pusantro milijono žmonių.
Net jeigu gyventojų per prievartą ir neiškelia, jie gali drąsiai laukti savo būstų nuomos kainų pakilimo, ir dar tokio didelio, kad mokėti už namus ir butus jie neįstengs. O kas dėl puikių sporto įrenginių, tai Graikijoje 21 iš 22 olimpinių stadionų virto valkatų prieglobsčiu ir paukščių išviete. Bet palaukite, argi visa tai neverta to, kad mes kartą ir visam laikui nustatytume, kuri šalis geriausia sinchroninio plaukimo srityje?
