Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pekino žiemos žaidynės jau baigėsi, tačiau olimpinė dvasia vis dar gyva, o kilęs skandalas dėl Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės galimo dopingo skandalo verčia prisiminti neeilinius nutikimus skirtingų žaidynių metu. Pasirodo, kad nestandartinių situacijų buvo ne viena, o kilusių skandalų priežastis buvo ne tik dopingo vartojimas.

Pekino žiemos žaidynės jau baigėsi, tačiau olimpinė dvasia vis dar gyva, o kilęs skandalas dėl Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės galimo dopingo skandalo verčia prisiminti neeilinius nutikimus skirtingų žaidynių metu. Pasirodo, kad nestandartinių situacijų buvo ne viena, o kilusių skandalų priežastis buvo ne tik dopingo vartojimas.

REKLAMA

Štai, su kokiais nutikimais anksčiau susidūrė sportininkai ir jų komandos.

1924 m. Teisėjų rankos buvo sušąlusios, kad tinkamai nustatytų laiką

Pačios pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, vykusios Prancūzijos Šamoni mieste, pažymėtos ginčų virtine, mat dėl netikslaus laiko nustatymo auksas galimai buvo perduotas ne tam greitojo čiuožimo sportininkui, rašoma buzzfeed.com portale.

Nors šiuo metu olimpinėse žaidynėse veikia laiką automatiškai fiksuojantys prietaisai, dar 1924 m. vykusių žaidynių metu už pasiekto rezultato fiksavimo rezultatą buvo atsakingi patys arbitrai, kurie naudodavo chronometrus. 

REKLAMA

Būtent Prancūzijoje vykusių varžybų metu lauke buvo taip šalta, kad teisėjų rankos taip sušąlo, kad chronometras buvo paspaustas netinkamu metu, todėl pergalę išplėšė amerikietis Charlesas Jewtraw.

Kiek vėliau sportininkas, duodamas interviu, prisipažino, kad jis ne tik kad niekada nesivaržydavo 500 metrų greitojo čiuožimo rungyje, bet taip pat ir nesiruošė olimpinėms žaidynėms. Visgi akivaizdu, kad tai jam nesutrukdė išplėšti pergalės.

1928 m. tirpstantis ledas iš čiuožėjo atėmė auksą 

10 tūkst. metrų ilgio greitojo čiuožimo lenktynės 1928 metų olimpinėse žaidynėse Šveicarijoje, Sankt Morice buvo sustabdytos po to, kai ledas staiga pradėjo tirpti.

Pertraukimo momentu varžyboms pirmavo amerikietis Irvingas Jaffee, nuliūdęs norvegą Berntą Evenseną, kuris buvo pasaulio čempiono titulas. Nors varžybų metu pirmavo amerikietis Irvingas Jaffee ir aukso medalis jam buvo jau garantuotas, iš Norvegijos kilęs teisėjas nusprendė atšaukti varžybas dėl tirpstančio ledo.

REKLAMA
REKLAMA

Nors Tarptautinis olimpinis komitetas nusprendė Jaffee suteikti aukso medalį, visgi čiuožimo sąjungą tokį sprendimą vertino kritiškai, todėl laimėjimas vėliau buvo atmestas.

1968 m. paslaptinga šešėlinė figūra nutraukė kalnų slidinėjimo varžybas

1968 m. Grenoblyje, Prancūzijoje vykusiose kalnų slidinėjimo finalo metu oras buvo nepavydėtinas – situaciją gadino tirštas rūkas. Varžybų metu austras Karlas Schranzas aiškino, kad, jam varžantis, priešais jį iššoko paslaptingas, juodai apsirengęs vyras, kuris privertė jį sustoti. 

Austras aiškino, kad jam sutrukdyti buvo pasiųstas prancūzų policininkas arba kareivinis, o pagrindinė to priežastis – siekis, kad jo varžovas prancūzas Jeanas-Claude'as Killy laimėtų aukso medalį. Trims liudininkams patvirtinus sportininko istoriją, olimpinių žaidynių atstovai Schranzui leido pakartoti sportinę rungtį, kurios metu jis iškovojo aukso medalį. Visgi vėliau jis buvo diskvalifikuotas, mat paaiškėjo, kad jis bėgimo metu praleido dvi atkarpas. Po dviejų valandų jis buvo diskvalifikuotas, kai paaiškėjo, kad bėgimo metu jis praleido dvi atkarpas. 

REKLAMA
REKLAMA

Šildė metalines rogučių konstrukcijas  1968 m. vykusios olimpinės žiemos žaidynės Grenoblyje buvo paremtos ginčų virtine. Prieš olimpinį rmoterų rogučių finalą Rytų vokietijos komanda buvo apkaltinta, kad jie specialiai kaitino rogučių metalą, o tai nėra leistina. 

Dėl šios priežasties favoritėmis laikytos sportininkės buvo diskvalifikuotos, o auksą išplėšė Italija.

1972 m. slidinininko melas apie profesionalumą  

K. Schranzas – tas pats slidininkas, kuris 1968 m. olimpinėse žiemos žaidynėse matė paslaptingą šešėlinę figūrą.  1972 m. Saporo (Japonija) olimpinių žaidynių metu Schranzas dar kartą sulaukė kritikos, mat jis melavo, kad nėra profesionalus slidininkas. Kiek vėliau buvo atskleista, kad jis turėjo pasirašęs kontraktą su slidžių gamintoju. 

Galiausiai sprotininkas buvo diskvalifikutoas iš olimpinių žaidynių.

1980 m. JAV planavo Leik Plasido olimpinį pastatą po žaidynių paversti kalėjimu Olimpinių žaidynių organizatoriai neretai sulaukia kritikos dėl išleidžiamų milžiniškų pinigų, skirtų specialių pastatų, objektų įrengimo, kurie yra būtini varžyboms. Nors investicijos didelės, vėliau olimpinės vietos tampa apleistos. 

REKLAMA
REKLAMA

Visgi 1980 m. Leik Placido žaidynių metu JAV nusprendė, kad įranga nebus apleista net ir pasibaigus varžyboms. Dėl šios priežasties jie nusprendė, kad pastatai, kurie bus įrengti olimpinėms žaidynėms, vėliau pasitarnaus kaip kalėjimas.  Nors toks planas buvo vertinamas itin nevienareikšmiškai, tokia idėja tapo įgyvendinta. Tiesa, sportininkams reikėjo susitaikyti su tuo, kad kambariai buvo itin maži, iškart primindavo kalėjimo patalpas.

1998 m. iš snieglentininko atimtas medalis po to, kai buvo nustatyta, kad jis rūkė marihuaną  

1998 m. Japonijoje, Negane vykusiosiose olimpinėse žaidynėse snieglentininkas, aukso medalio laimėtojas Rossas Rebagliati kaip reikiant nusivylė po to, kai buvo atliktas narkotikų testas.

Paaiškėjo, kad jis vartojo marihuaną, todėl sportininkas ne tik neteko olimpinio medalio, bet dar ir buvo suimtas policijos pareigūnų.  Visgi vėliau Rebagliati susigrąžino savo laimėtą ausko medalį po to, kai teismas nusprendė, kad marihuana nėra įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą.

REKLAMA
REKLAMA

1998 m. šokių ant ledo teisėjai tarpusavyje susitarė dėl nugalėtojų

Nors olimpinėse žaidynėse teisėjai laikosi itin griežtų taisyklių, nešališkumo, Nagane, Japonijoje vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse teisėjai nusprendė, kas turi laimėti varžybas dar prieš sportininkams užlipant ant ledo.

Iš Kanados kilęs teisėjas Jeanas Senftas slapta įrašė pokalbį su Ukrainos teisėju Jurijumi Balkovu. Paaiškėjo, kad Balkovas galimai stengėsi, kad kanadietis skirtų daugiau balų Ukrainos čiuožėjams. Mainais už tai, ukrainietis teisėjas būtų atsilyginęs tuo pačiu – skirtų aukštus balus Kanados komandai. 

Kanadietis teisėjas dėl tokios sitaucijos kreipėsi į olimpinių žaidynių atstovus, siekdamas atskleisti galimą klastą. 

Visgi olimpinėse žaidynėse medalių neiškovėjo nei Ukrainos, nei Kanados sportininikai, o teisėjai buvo nušalinti nuo pareigų.  2002 m. slidininkas pakeitė pilietybę ir parsivežė tris aukso medalius, tačiau greitai juos prarado 

REKLAMA
REKLAMA

Lygumų slidininkas, vokietis Johannas Mühleggas iškėlė kontroversiškų pastebėjimų po to, kai nusprendė pakeisti savo pilietybę ir tapti Ispanijos atstovu olimpinėse žaidynėse. 

Tiesa, pats sportininkas kritiką vokiečių treneriams jau buvo išreiškęs ir anskčiau, todėl jo asmeninis pasirinkimas kitų asmenų nenustebino.  2002 m. Solt Leik Sičio žaidynėse, atstovaudamas Ispanijai, Mühleggas iškovojo tris aukso medalius. Tačiau džiaugtis tokiu pasiekimu teko neilgai – paaiškėjo, kad sportininkas vartojo dopingą, todėl jis buvo diskvalifikuotas iš žaidynių ir tokiu būdu prarado savo laimėjimus. 

2010 m. Kanados moterų ledo ritulio komanda sulaukė kritikos, nes šventė savo pergalę ant ledo

2010 m. vykusių Vankuverio žaidynių metu Kanados moterų ledo ritulio komanda iškovojo trečią aukso medalį iš eilės. Kai arena buvo tuščia, ledo ritulio komanda vėl pasirodė ant parketo su šampanu ir cigarais rankose, mat tokiu būdu šventė sėkmingą pasirodymą žaidynių metu. 

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau toks šventimas neliko nepastebėtas – sportininkės buvo sučiuptos girtaujančios, o dalis atlečių netgi buvo nepilnametės. Kiti gi piktinosi dėl to, kad sportininkės rūkė cigarus. 

Tiesa, už šį nusižengią atskiros nuobaudos nebuvo skirtos. 

12. Milžiniškas Rusijos sportininkų dopingo skandalas Po 2014 m. įvykusių Sočio olimpinių žaidynių paaiškėjo neeilinis ir bene didžiausias dopingos skandalas visoje žaidynių istorijoje. Buvo atskleista, kad daugiau kaip 1 tūkst. Rusijos sportininko sulaukė įtarimų dėl dopingo vartojimo. 

„The New York Times“ tąkart pranešė, kad Rusija rėmė valstybinę dopingo programą, kuri buvo kruopščiai suplanuota tam, kad sportininkai varžybose taptų nugalėtojais. Rusija šių žaidynių metu iškovojo 33 medalius, iš jų 13 buvo aukso. Dėl šios priežastiesies Rusijai buvo skirtas 4-erių metų olimpinis draudimas. Tiesa, sportininkai 2018 m. vykusiose olimpinėse žaidynėse galėjo varžytis savarankiškai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų