Lietuvos rinktinės šansų kitais metais Brazilijoje nevertėtų nurašyti. Klubų krepšinis ir viena, o rinktinė – visai kita. Viskas pasikeičia, kai minėti žaidėjai apsivelka Lietuvos nacionalinės ekipos aprangą, o ištikimi būgnais apsiginklavę sirgaliai seka paskui juos į pasaulio kraštą. Lietuva kovos.
Taip nutiko ir šiais metais, kai keletos žvaigždžių neturinti komanda 24 dalyvių Europos čempionate nukeliavo iki finalo ir išplėšė olimpinį kelialapį. Lietuvos krepšininkai psichologiškai stiprūs tuomet, kai to labiausiai reikia. Kai „Eurobasket 2015“ pusfinalyje Jono Kazlausko auklėtiniai įveikė serbus, misija buvo įvykdyta.
Ant popieriaus Lietuvos rinktinė neatrodo stiprus varžovas. Čia nėra pau gasolių ar kirie irvingų, ar buvusių šalies žvaigždžių Šarūno Marčiulionio ir Arvydo Sabonio. Tačiau Lietuva nepraleido nė vienerių olimpinių žaidynių nuo 1992 metų, kai iškovojo bronzą.
Lietuviai visuomet randa kelią į olimpiadą. 2011 metais Lietuvoje vykusio „Eurobasket“ ketvirtfinalyje pralaimėję Makedonijos nacionalinei komandai ir patyrę didžiausią nusivylimą šalies krepšinio istorijoje žaidėjai nenusvarino rankų. Nukeliavo į FIBA olimpinės atrankos etapą ir ten išplėšė kelialapį į Londoną.
Po turnyro buvo atsipalaidavimas ir deklaravimas „jūs niekada neturėtumėt abejoti mūsų galimybėmis“ buvo girdėti Jono Mačiulio balse. Puolėjas tuo metu atsitiesė po sunkios kelio traumos.
Kitais metais Rio de Žaneire lietuviai jau septintą kartą iš eilės dalyvaus olimpinėse žaidynėse. Ispanai olimpiadoje pasirodys penktą kartą iš eilės. Europos čempionai žaidė olimpiadose nuo 1980 metų išskyrus 1996 metus, kai nesugebėjo įveikti kvalifikacijos.
Kas lietuvius daro tokiais stipriais? Čia FIBA kviečia prisiminti trenerio Kęstučio Kemzūros žodžius, ištartus 2010 metais po laimėtos pasaulio čempionato bronzos Turkijoje.
„Man patinka krepšinį lyginti su šalies, žmonių gyvenimu. Mūsų šalis turėjo daug pakilimų ir nuosmukių. Tačiau išliko. Jūs galite mus įveikti, galite laimėti, tačiau negalite mūsų sunaikinti. Ir tai nuostabu“, - teigė K. Kemzūra. Kalba verta prezidento rinkimų.
Dabartinis rinktinės treneris Jonas Kazlauskas likus aštuoniems mėnesiams iki Rio olimpiados turi savų rūpesčių ir nerimo. J. Valančiūnas susilaužęs pirštą, D. Motiejūnas po 8 mėnesių pertraukos žengia pirmuosius žingsnius aikštėje, tačiau ar verta nerimauti?
„Parodėme Europos čempionate, kad Lietuvos krepšinis puikus ir be tokių žvaigždžių kaip Linas Kleiza ir Donatas Motiejūnas, - kalbėjo Mindaugas Kuzminskas. – Mes vis dar turėjome potencialo kažką pasiekti. Tai rodo Lietuvos krepšinio stiprybę.“
J. Kazlauskui nesvarbu, kokius žaidėjus jis turi. Jis eis į mūšį su tais kariais, kurie yra. „Tai lietuvių mentalitetas. Turime taisykles komandoje. Nesvarbu, ar esi didelė žvaigždė, ar žaidėjas paprastas – visi turi laikytis tų taisyklių“, - teigė jis.
Taigi, kai galvojate, kas galėtų stoti ant prizininkų pakylos, kas turi geriausius šansus, pagalvokite ir apie lietuvius. Jie bus pasirengę.
