Netrukus Mindaugas su draugu sutarė nueiti į klubą „Titanas“. „Muay Thai man padarė labai didelį įspūdį. Supratau, kad mano karatė tebuvo vaikų žaidimas... Įdomiausia tai, kad draugas, su kuriuo sutarėme lankyti „Titaną“, taip ir nepasirodė treniruotėse“, - prisiminimuose nardė kovotojas.
Jis prisiminė, kad iš pat pradžių su treneriu Mariumi Misiūnu keliai retai susitikdavo. „Mano pirmasis treneris „Titane“ buvo Vaidas Valančius, bet apie M. Misiūną, kaip apie Muay Thai pradininką Lietuvoje buvau girdėjęs ir anksčiau, - kalbėjo M. Narauskas. - Tik patekęs į šio trenerio grupę supratau, kad jis puikiai išmano šį kovos. Įspūdį paliko jo bendravimas su sportininkais bei pozityvumas“.
Mokytojų klausimai
Paklaustas, kokio tikslo vedamas žengia į ringą, Mindaugas atsako tvirtai: „Noriu nuolat tobulėti, rodyti vis geresnius rezultatus ir, be abejo, kovoti aukšto lygio renginiuose ne tik Lietuvoje“.
Kovotojas teigė nė karto nesusidūręs su dilema, ar kovos menai yra jo gyvenimo kelias. „Pradėjus dalyvauti varžybose, treniruotis pasidarė dar įdomiau, - teigė jis. - Niekada net nebuvau pagalvojęs mesti treniruotes ar padaryti pertrauka. Sporto disciplina man patiko, ji padėdavo atitrūkti nuo visų reikalų ir blogų minčių galvoje“.
Ne vieną kartą dar mokykloje Mindaugas sulaukdavo mokytojų klausimo, kuris vaikiną kiek erzindavo. „Kai mokykloje praleisdavau kokią pamoką mokytojos iškart klausdavo, ką man šis sportas duos, kokia iš to nauda, - šypsojosi M. Narauskas. - Dėl tokių klausimų darydavosi tik įdomiau. Su mokytojais stengdavausi nesiginčyti, linktelėdavau galva arba tiesiog išklausydavau ir išeidavau. Dauguma mokytojų nesuprasdavo, kaip dėl sporto galima aukoti pamoką. Būdavo beprasmiška su jais pyktis. Tačiau mano auklėtoja buvo kūno kultūros mokytoja, ji mane visada užstodavo“.
„Nei rankyčių, nei kojyčių“
Prisiminęs pirmą savo kovą M. Narauskas nusišypsojo: „Jaudinausi, kaip ir visi“.
„Tačiau tas sveikas jaudulys mane nuvedė į pergalę, laimėjau pirmame raunde, - pasakojo kaunietis. - Pirmą kartą trijų raundų sunkumą pajutau trečioje kovoje, kai išlipęs iš ringo nejaučiau „nei rankyčių, nei kojyčių“. Tada supratau, kad kovoti tris raundus nėra taip lengva kaip gali pasirodyti“.
Ne vieną savo varžovą pasiuntęs į nokautą kovotojas tikina, kad tai yra geras jausmas. „Tada jau supranti, kad kovą tikrai laimėjai ir nereikės laukti teisėjų verdikto. Tokios pergalės leidžia labiau pasitikėti savimi“, - sakė „Titano“ auklėtinis.
Supykdęs žvėrį
Paprašytas pasidalinti įdomiausiais prisiminimais iš treniruočių Mindaugas tuoj pat prisiminė dieną, kai sužinojo, ką reiškia pažadinti žvėrį žmoguje.
„Tai, man regis, nutiko prieš porą metų. Treniruotėje atsistojau sparinguotis su Remigijumi Morkevičiumi, kuris manęs nė kiek nepažinojo. Netyčia keliu pataikiau jam į akį ir „užstačiau“ mėlynę, - pasakojo savo nuotykius M. Narauskas. - Pamačiau tada jo žvilgsnį ir supratau, kad dabar mano gyvenimas nebus lengvas. Likusį raundo laiką man teko tik gintis ir bandyti išgyventi. Tada supratau, ką reiškia supykdyti žvėrį“.
Pats paklaustas, koks žvėris gyvena jo viduje, Mindaugas nė kiek nesudvejojo: „Muay Thai žvėris“.
Savo rogėse
Pasak M. Narausko, tikras kovotojas turi mokėti atlaikyti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, nugalėti pats save ir reikiamu momentu sugebėti per save perlipti. „Manau, kad su viskuo susitvarkau ir nepasiduodu, jei atsiranda trikdžių, - kalbėjo kovotojas. - Tiesiog visame kame bandau surasti teigiamą pusę. Juk jeigu pasiduosiu geriau tikrai nebus. O jeigu būna bloga diena ir lenda visokios mintys, stengiuosi to nespręsti vakare, laukiu ryto“
Kovotojas pabrėžė, kad kovos menai yra jo gyvenimo kelias: „Vieniems jis tinka, o kiti pabandę pasirenka kitą kelią. Manau, kad aš esu teisingame kelyje“
Šeštadienį M. Narauskas „Hero's“ turnyre susikaus su „Cunamio“ auklėtiniu Herkumi Lukošiūnu. „Pasiruošimui atidaviau daug jėgų. Šiam turnyrui klube ruošiausi ne vienas, o kartu su Deividu Danyla ir Karoliu Liukaičiu, - pasakojo Mindaugas. - Sulaukėme nemažai trenerių dėmesio. Pagrindinė mano užduotis buvo tobulinti techniką ir gerinti ištvermę“.
