Poilsis ar patriotiškumas? Tokį klausimą sezono pabaigoje neretai ištaria garsiausi pasaulio krepšininkai. Po alinančio sezono sportininkams tenka apsispręsti: skirti vasarą poilsiui ir artimiesiems ar apsivilkti rinktinės marškinėlius ir ginti savo šalies garbę.
Sukviesti geriausius tampa vis sunkiau
Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila – trys krepšininkai, kuriuos, vilkinčius Lietuvos rinktinės marškinėlius, svajoja matyti tiek sirgaliai, tiek nacionalinės ekipos treneriai. Visgi vietoj Pasaulio čempionato Turkijoje, šie krepšininkai vasarą skirs poilsiui.
Rinktinės treneriai kasmet susiduria su sunkumais bandydami į rinktinę sukviesti geriausius šalies krepšininkus. Po alinančių sezonų pajėgiausi Lietuvos žaidėjai vis dažniau vasaras skiria poilsiui.
Dvejoja net NBA žvaigždės
Analogiškų problemų buriant pajėgiausią sudėtį turi ne tik mūsų šalies, bet ir didžiausių pasaulio valstybių treneriai. Dėl noro vasarą pailsėti šiais metais gerokai išretės ir JAV „Svajonių komandos“ gretose.
Be užuolankų apie poilsį vasarą pareiškė Bostono „Celtics“ ekipos vidurio puolėjas Kendrickas Perkinsas. „Man būtų per daug krepšinio“, – rėžė aukštaūgis, šiais metais įtrauktas į išplėstinį 31 krepšininko JAV rinktinės sąrašą.
Šiek tiek subtiliau apie nenorą užsivilkti juodai baltų nacionalinės rinktinės marškinėlių prabilo ir LeBronas Jamesas, Dwyane'as Wade'as, Dwihgtas Howardas, Kobe Bryantas bei Carmelo Anthony. Pastarasis galimybę žaisti Pasaulio čempionate ketina iškeisti į savo vestuvių ceremoniją.
Sezono metu tenka milžiniški krūviai
Milijonus klubuose uždirbantys krepšininkai per 9 sezono mėnesius turi iškęsti milžiniškus krūvius. Be profesionalių, du kartus į dieną trunkančių 2-2,5 valandos treniruočių žaidėjams dar tenka sužaisti beveik triženklį skaičių rungtynių.
Eurolygos, Baltijos krepšinio lygos (BBL), Lietuvos krepšinio lygos (LKL), VTB Vieningosios lygos bei Lietuvos krepšinio federacijos (LKL) taurės turnyre dalyvavęs Kauno „Žalgirio“ klubas šį sezoną sužaidė 81 rungtynes. Jei pridėsime 8 draugiškus ikisezoninius susitikimus bei Prezidentų taurės turnyro mačus, kauniečių sąskaitoje šį sezoną buvo 91 rungtynės.
Palyginimui Los Andželo „Lakers“ komandos lyderis K. Bryantas šį sezoną jau sužaidė 92 rungtynes. Jei krepšininkas nebūtų praleidęs devynerių reguliariojo sezono susitikimų, dar nesibaigus sezonui sužaistų rungtynių skaičius jau būtų triženklis.
Poilsiui – du mėnesiai
Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės bei Utenos „Juventus“ komandos kineziterapeuto Zigmundo Komaro teigimu, profesionaliam krepšininkui pailsėti po sezono reikia bent dviejų mėnesių.
„Kiekvienam krepšininkui poilsio laikas yra skirtingas. Žaidėjams, kurie rungtyniauja užsienyje, žaidžia labai daug rungtynių ir aikštelėje išbūna daug minučių mėnesio poilsiui yra per mažai. Jei sezono metu nenaudojamos atsistatymo priemonės, vasarą reikalingi bent du mėnesiai poilsio.
Sezono metu nuovargis vis kraunasi, todėl net jei žaidėjas jaučiasi gerai, jo organizmas yra išsekęs ir po krūvių atsistato vis sunkiau.
Aišku, yra ir psichologinis aspektas. Jei žaidėjas turėjo gerą sezoną, iškovojo daug pergalių ir titulų, jo nekamavo traumos, šeimoje nebuvo jokių problemų, jis turi stiprų emocinį užtaisą ir nuovargis nesijaučia. Tokiu atveju žaidėjas gali atvažiuoti į rinktinę ir ten žaisti puikiai, nepaisant tik ką pasibaigusio sunkaus sezono“, – teigė Z. Komaras.
Fizinio pasirengimo svarba
Anot kineziterapeuto, krepšininkų nuovargis sezono metu ypač priklauso nuo fizinio parengimo trenerio darbo.
„Viskas prasideda pasirengimo sezonui metu. Jei fizinio parengimo treneris gerai atlieka savo darbą ir krepšininkų sezono metu nebereikia papildomai „užkrauti“, organizmas būna pasirengęs atlaikyti viso sezono krūvius.
Jei fizinio parengimo treneris optimaliai apskaičiuoja krūvį pasirengimo metu, krepšininkas yra pasirengęs žaisti 80 minučių. Turiu galvoje, kad sužaidus rungtynes žaidėjas turi jėgų dar vienam mačui“, – tikino jis.
„Žaidėjo nuovargis priklauso ir nuo per karjerą patirtų traumų. Ir net nuo būsimų traumų. Jei žaidėjas yra iškentėjęs keturias operacijas arba kažkur organizme formuojasi būsimos traumos židinys, organizmas automatiškai naudoja daugiau energijos.
Jei kartą su peiliu įlendama į kūną, rezultatas lieka visam gyvenimui. Nesvarbu, ar įstatytas implantas, ar kažkas pašalinta, organizmas vis tiek silpsta. Tai vadinama paskatintu metabolizmu, kai organizmas išskiria daugiau hormonų į vieną tašką.
Jei krepšininkas per karjerą nėra patyręs sudėtingų traumų, jis gali ir sulaukęs 35-erių metų toliau sėkmingai rungtyniauti ir atlaikyti didelius krūvius. Tačiau jei organizmas yra išvargintas traumų, gali nepakakti net pusmečio poilsio.
Tokia situacija šį sezoną „Juventus“ ekipoje buvo su Virginijumi Praškevičiumi. Jam neužteko net pusės metų be sporto, nes vos grįžus į aikštelę plyšo blauzdos raumuo“, – mintimis dalijosi Z. Komaras.
Futbolo rinktinėje dirbantis kineziterapeutas teigė, jog panaši situacija yra visose sporto šakose.
„Futbole reikia daugiau ištvermės, tuo tarpu krepšinyje svarbiau staigumas ir sprogstama jėga. Tačiau tiek ten, tiek ten sportininkai dažniau renkasi klubus, o ne rinktines, nes klubai yra jų maitintojai ir jiems teikiamas prioritetas“, – pridūrė jis.
Eimantas Skersis
