Karštos diskusijos Seime: olimpiečiai kalba apie sporto galą, politikai ramina – bus geriau

Trečiadienį Seime surengtas „Lietuvos sporto ateities forumas“, kurio iniciatoriai – šalies olimpiečiai, su baime žvelgiantys į artėjančias permainas. Nors forumo tikslas buvo diskusija, kurios labiausiai ir pasigenda sportininkai, bet pranešimai ir renginio eiga priminė vienpusį eismą.

29

Oficialiais sporto ateities forumo rengėjais įvardinti trys sportininkai – irkluotojas Mindaugas Griškonis, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir dviratininkė Simona Krupeckaitė.

Renginyje be jų pasisakė ir baidarininkas Aurimas Lankas, buriuotoja Viktorija Andrulytė, dziudo atstovė Sanda Jablonskytė, Andriaus Gudžio treneris Vaclocas Kidykas, olimpinės rinktinės vyriausias gydytojas Dalius Barkauskas, šalies paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir kiti.

Visi jie yra vieningos nuomonės dėl artėjančių permainų aukšto meistriškumo sportininkų finansavime, o vienintelis opozicijos pusę turėjęs palaikyti ir pasisakyti pakviestas Virgilijus Alekna nepasirodė, nes užtruko komiteto posėdyje.

Trumpam į forumą užsukusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždienė pripažino, kad pasirinkta diena diskusijai buvo labai netinkama politikų atžvilgiu, kurie šią dieną turėjo labai daug darbo.

Trečiadieniai Seime yra diena, kai šio nariai dirba komitetų posėdžiuose, kurių praleisti negalima – už tai pylos gavo čia nuo pradžių iki beveik pabaigos dalyvavęs Švietimo, mokslo ir sporto viceministras linas Obcarskas.

Kitų politikų tribūnose buvo vos keli.

(29 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Sporto ateities forumo konferencija.

Pagrindinė problema

Šalies olimpiečius ir LTOK vadovus labiausiai neramina artėjanti finansavimo reforma, kurią norima priimti jau nuo 2022 m., arba vėliausiai 2023 m.  Seime ketinama priimti loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas, po kurių LTOK nebegautų tiesioginės paramos iš pačios valdomos loterijų įmonės „Olifėja“.

Dabar siūloma „Olifėjos“ anksčiau skirtą paramą LTOK pervesti į biudžetą ir tik tada jį išdalinti sportui. Taip LTOK prarastų didžiąją dalį savo biudžeto – paskutiniais metais jis siekė 9,9 mln. eurų, po reformos, skaičiuoja šios atstovai, skaičius sumenktų iki 3,5 mln. Tokiu atveju, sako LTOK, ši nebegalėtų mokėti sportininkams stipendijų.

Iki šiol jie gyveno turėdami du pinigų šaltinius – be LTOK stipendijos dar gaudavo ir valstybinę. Tiesa, valstybinė stipendija neturėjo jokių socialinių garantijų, kurias suteikdavo LTOK skiriama stipendija.

Paprastai tariant, LTOK sumokėdavo už sportininkus mokesčius – privalomą sveikatos draudimą ir kitus.

Tai yra vienas pagrindinių kilusios diskusijos objektų – nors ir žadama, kad priėmus reformą, finansavimas olimpiečiams ir aukšto meistriškumo sportininkams tik didėtų, šie pasigenda aiškumo ir baiminasi, kad galiausiai neteks didžiosios dalies finansavimo ir bus palikti likimo valiai.

REKLAMA

Sportas – dugne?

Antras itin opus klausimas, kylantis dar nuo 2017 m. – aiškios struktūros ir sistemos nebuvimas. Būtent tais metais buvo panaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC). Čia dirbo medikai, į kuriuos visada galėjo kreiptis sportininkai, treneriai ir kiti asmenys.

Po reformos, panaikinus LOSC, buvo nuspręsta pinigus paskirstyti ir daugiau atsakomybių suteikti pačioms federacijoms, bet LTOK ir jai pritarančių sportininkų teigimu, federacijos su tuo nesusitvarko ir dėl to itin nukentėjo jų pasirengimo lygis.

„Sportas dideliu greičiu rieda į nuokalnę. Nežinau, ar verta toliau rutulioti šitą modelį ir dar daugiau atsakomybių duoti federacijoms, kurios ir taip sunkiai tvarkosi“, – teigė dviratininkė Simona Krupeckaitė.

„Viską griauti buldozerio principu buvo neteisinga. Trenerių meistriškumas yra labai nukritęs, jų žinios yra žemiau plintuso“, – griežtai atsiliepė ir V. Kidykas.

„Reikia suprasti, kad su sportininkais dirbti nėra lengva. Medikas ilgą laiką turi būti šalia, tik tada sportininkas jausis užtikrintai, pasitikės juo.

Būdamas realistas didelių perspektyvų nematau ir manau, kad turėsime didžiulius iššūkius ateityje. Įdirbis yra niveliuotas praktiškai iki nulio“, – šviesos po LOSC sunaikinomo nemato ir D. Barkauskas.

Pripažįsta klaidas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė ir viceministras Obscarkas pripažino, kad naikinant LOSC buvo padaryta klaidų.

„Žinome, kad buvo panaikintas LOSC. Daugelis federacijų susidūrė su per rimtais iššūkiais. Federacijos, kurios turi nuo 1 mln. eurų siekiančius biudžetus gali susitvarkyti. Mažesnės federacijos to nelabai gali.

Tą identifikavome ir galvojame spręsti“, – pripažino L. Obcarskas.

Replikuodama, D. Gudzinevičiūtė skaičiavo, kad Lietuvoje yra vos keturios federacijos, kurių biudžetas siekia 1 mln. eurų.

„Padaryta klaidų, faktas. Ir dėl LOSC – reforma įvykdyta, bet neužbaigta. Ji pusiau lupta, pusiau skusta. Reikia jduėti į priekį, baimių gali būti, bet norisi jas išsklaidyti. Finansavimas tik didės ir jis bus skiriamas olimpiniam sportui. Manau normalu, kad finansavimas eina per valstybę“, – teigė ir J. Šiugždinienė.

REKLAMA

Jie bandė nuraminti sportininkus ir dėl kito nerimą keliančio dalyko – valstybės savo paramą pervesdavo tik įsibėgėjus pavasariui, kai pinigų stovykloms ir pasiruošimui reikia visus metus.

„Žnome šitą problemą. Lėšos sportininkus pasiekia nenormaliai vėlai, todėl turime keisti tą modelį. Matome tam realias galimybes“, – žadėjo L. Obcarskas.

Nori aiškumo

Ne vienas diskusijos dalyvis teigė, kad valstybės priimami sprendimai artina sportą ir LTOK prie sunaikinimo, bet labiausiai jie pasigedo diskusijos.

„Vėl girdžiu daug pažadų, norisi, kad jie dabar virstų tikrais darbais. Prisimindama 2012 metus, kai grįžomo iš Londono žaidynių, viena pirmųjų prabilau apie sporto problemas, kad neturime bazių, finansavimo, nėra bendro suvokimo, kas yra sportas ir aukštas meistriškumas. Praėjo devyneris metai, nebuvau išgirsta ir tikrai mūsų sportas pasiekė dugną.

Visa sistema veikia blogai, gaila, kad Seime turime žmonių, kurie tą reformą daro nepasitardami su sporto bendruomene. Norime būti išgirsti ir pagaliau kilti iš dugno“, –kalbėjo L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, vienintelė parvežusi medalį Lietuvai iš vasarą vykusių Tokijo žaidynių.

Itin emocingai kalbėjo M. Bilius, kelis kartus pareiškęs, kad sporto finansavimo pataisos sužlugdys neįgaliųjų sportą ir kone maldavęs, kad visi pamirštų tarpusavio pykčius, paspaustų vieni kitiems ranką ir pradėtų diskutuoti.

Labiausiai jį, kaip ir daugelį kitų, neramina ne pati reforma, o aiškumo trūkumas – politikai žada didesnį finansavimą, bet aiškiai nenurodo, kaip jis vyks ir atrodys.

„Klausimų yra daug, o atsakymų nulis. Mes galime tą modelį pritaikyti, bet turime galvoti, kaip pinigai bus skirtstomi. Galbūt proejktas neblogas, bet reikia sugalvoti, kaip ta parama pasieks mus“, – teigė M. Bilius.

Pasak L. Obcarsko svarstymai dėl finansavimo modelio šiuo metu yra svarstomi su pačiu LTOK, tam yra specialiai sukurta ir aukšto meistriškumo grupė, kurioje bandoma rasti atsakymus į visus atletams rūpimus klausimus.


Rašyti komentarą...
P
Pensininkas
2021-10-13 19:09:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur musu sporto zvaizdes ,seimo nariai Alekna ir Jovaisa,konservatoriu suneliai bijo iseiti i sviesa.Geda del Aleknos ir Jovaisos.Kaip seimo nariai jie siuksles,kurie del sporto ir pirsto nepajudino.
Atsakyti
0

V
Vitalija
2021-10-13 15:16:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mes ritamės žemyn,krist taip žemai nebėra kur.Ka galėjom tą sunaikinom irmedicinį centrą.Nes skaitė kažkas,kad sprtininkams jo nereikia.Pasiekimai olimpiadoje yra nekokie.Reik tikėtis,kad situacija pagerės.
Atsakyti
0

A
Ali
2021-10-13 15:41:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir kam dabar tas sportas rūpi,kai subinė marškinius ryja.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų