Ketvirtajame žurnalo numeryje buvo apžvelgti Lietuvos moterų ir vyrų rinktinių pasirodymai Europos čempionato atrankoje, apžvelgti įdomiausi Lietuvos krepšinio lygų įvykiai bei pokalbiai su krepšinio pasaulio žmonėmis. Vienas tokių – Čikagos „Bulls“ viceprezidentas Artūras Karnišovas, kuris prisiminė Lietuvos rinktinės pasirodymą Atlantos olimpinėse žaidynėse. Pateikiame jo interviu, o pilną žurnalo versiją galite rasti čia.
Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą iš eilės iškovojo olimpinę bronzą. Tai buvo paskutinė olimpiada, kurioje žaidė legendinė Lietuvos krepšinio karta su olimpiniais čempionais Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu ir Rimu Kurtinaičiu. Vienu pagrindinių smuikų griežė prieš ketverius metus Barselonoje JAV žvaigždes nuo šoninės linijos fotografavęs Artūras Karnišovas, iki šiol esantis rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas, 1992-1999 metais surinkęs 1453 taškus.
Netrukus 50-metį švęsiantis vilnietis (tiesa, gimęs Klaipėdoje), legendinio Vilniaus „Statybos“ krepšinio Mykolo Karnišovo sūnus, į antrąją savo olimpiadą keliavo būdamas jau subrendęs 25-erių žaidėjas. Pirmasis buvusios SSRS krepšininkas NCAA, Europos vicečempionas, tais 1996-aisiais pripažintas ir geriausiu Europos krepšininku. Ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas vėliau jį išrinko į simbolinę Lietuvos šimtmečio rinktinę.
Mes su Artūru baigėme tą pačią Vilniaus krepšinio mokyklą. Tuo metu, kai trindavau atsarginių suolą, metais vyresnis Artūras jau buvo žvaigždė – jo sustabdyti negalėjo niekas. 1971-aisiais gimusi komanda, treniruojama Juozo Mateikos, su A. Karnišovu, Martynu Purliu, Gediminu Uliu, Linu Merkeliu ir kitais tos kartos krepšininkais, dominavo ne tik Lietuvoje, tačiau ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Vėliau jis debiutavo Vilniaus „Statyboje“, kurioje rungtyniavo drauge su Š. Marčiulioniu, ir išvyko į prestižinį Siton Holo universitetą JAV.
Šiomis dienomis Artūras labai užsiėmęs „Chicago Bulls“ reikalais. Tačiau į „Krepšinio namų“ klausimus elektroniniu paštu atsakė labai noriai ir operatyviai. Klausimai atgaivino ir jo prisiminimus apie Atlantos olimpiadą.
„Tą olimpiadą atsimenu ne taip dažnai, tačiau atsiminimai labai geri. Kartais, kai nuvykstu į Atlantą ir praeinu per miestą, sustoju šalia buvusio Olimpinio kaimelio. Tada ir atsimenu“, – sakė A. Karnišovas.
Įspūdingas pasirengimas
Lietuvos rinktinė, prieš ketverius metus Barselonoje iškovojusi pirmąją bronzą, pasak A. Karnišovo, į Atlantą keliavo mąstydama apie medalius.
„Pasirengimas ir kontrolinės rungtynės buvo Amerikoje. Turėjome laiko pasirengti. Mes buvome geros formos jau prieš pirmąsias rungtynes su Kroatija“, – sakė A. Karnišovas.
Pasak jo, sąlygos 1996 metais buvo geresnes nei 1992-aisiais.
„1992 metais, be pasirengimo ciklo, mes turėjome įveikti kvalifikaciją ir sužaidėme 11 rungtynių, kad tik patektume į Barseloną. 1996 metais mes jau žinojome, kad mūsų laukia Atlanta ir pasirengimas vyko labai tvarkingai ir sustyguotai“ – sakė A. Karnišovas.
Tačiau, žinodami, kad vieta Atlantoje garantuota, Lietuvos rinktinės vadovai pasinaudojo proga išbandyti į rinktinę besibeldžiančius krepšininkus ir surengė įspūdingą pasirengimo turą.
Pasirengimą Atlantai rinktinė pradėjo dar gegužę Australijoje (be A. Karnišovo, A. Sabonio, Š. Marčiulionio). Australijos rinktinei, kurią vėliau palaužė Atlantos mažojo finalo metu, lietuviai penkis kartus pralaimėjo 65:92 (32:45), 55:82 (24:40), 83:100 (39:57), 74:88 (35:45) ir 83:85 (38:52). Vokietijoje, prisijungus „Portland Trail Blazers“ naujokui A. Saboniui, Lietuva įveikė Vokietiją 84:77 (42:38), Jugoslaviją 76:70 (42:39), tačiau pralaimėjo Graikijai 57:77 (30:42).
Po to palydėtuvės į olimpiadą buvo surengtos Vilniuje, kur Lietuvos rinktinė 109:62 (59:41) sutriuškino ukrainiečius.
Vėliau pasirengimo kelias atvedė į Jungtines Valstijas. Tą 1996-ųjų liepą Čikagoje lietuviai 65:69 (35:34) nusileido Kroatijai, po kelių dienų Los Andžele– Brazilijai 80:84 (34:45), o vėliau vėl Čikagoje įveikė Graikiją 85:83 (42:48)
„Net neatsimenu, kiek laiko praleidome skraidydami po Ameriką, tačiau pasirengimo užteko“, – sakė A. Karnišovas.
Atlanta
Atlantos šimtmečio (olimpiada čia vyko praėjus 100 metų nuo pirmųjų šiuolaikinių oliminių žaidynių – red.) olimpiniame parke Lietuvos rinktinė drauge su kitais mūsų šalies olimpinės delegacijos nariais įsikūrė antroje liepos pusėje.
„Kaimelis buvo gražus, daug daugiaaukščių namų/bendrabučių, kuriuose gyveno olimpiečiai. Į valgyklą ir į autobusą turėjome važiuoti mažais traukinukais. Tiesa, aš mąsčiau daugiau apie rungtynes ir kaip jas laimėti, nei apie aplinką“, – pasakojo A. Karnišovas.
Olimpinį turnyrą Lietuvos rinktinė pradėjo įspūdinga dvikova su kroatais. Dviejų pratęsimų pareikalavęs mačas baigėsi lietuvių pergale 83:81 (37:31, 29:35, 6:6, 11:9). Paskutinius 9 taškus pelnė R. Kurtinaitis. Rezultatyviausias buvo A. Sabonis (20 taškų, 14 atkovotų kamuolių), baigęs rungtynes anksčiau dėl 5 pražangų. Antras pagal rezultatyvumą – A. Karnišovas (16 taškų, 10/15 baudų metimų, 6 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai), trečias – taip pat anksčiau dėl pražangų iš aikštės pasitraukęs Š. Marčiulionis (14 taškų). Mačo dėl traumos nebaigė ir pats A. Karnišovas.
Dėl jos Lietuvos rinktinės puolėjas praleido ir rungtynes su Argentina, kurias Lietuva pralaimėjo 61:65 (25:31). A. Sabonis pelnė 30 taškų ir atkovojo 11 kamuolių.
„Per pirmas rungtynes su Kroatija, per pratęsimą, smarkiai išsisukau čiurną, nusileidau ant Dino Radjos kojos. Mano koja atrodė kaip balionas. Tačiau norėjosi grįžti kuo greičiau, praleidau tik vienerias rungtynes ir sugrįžau rungtynėms su Amerika. Aš taip ir pasakiau – negaliu praleisti tokių rungtynių ir pamiršau visus skausmus“, – pasakojo A. Karnišovas.
Trečiose grupės rungtynėse prieš Lietuvą išsirikiavo vien iš NBA žvaigždžių sudaryta JAV rinktinė: Davidas Robinsonas, Reggie Milleris, Scottie Pippenas, Charlesas Barkley, Mitchas Richmindas, Shaquille‘as O‘Nealas, Anferenee Hardaway, Karlas Malone, Grantas Hillas, Gary Paytonas, Hakeemas Olajuwonas ir Johnas Stocktonas. NBA taip ir nepakviestas A. Karnišovas buvo vienas rezultatyviausių aikšėje žaidusių krepšininkų – pelnė 15 taškų (kaip ir Darius Lukminas), atkovojo 7 kamuolius (kaip ir Gintaras Einikis). Daugiau taškų pelnė tik Ch. Barkley – 16.
„Ką tik buvau baigęs Ispanijos čempionatą ir prisijungiau prie rinktinės labai anksti. Formos nebuvau praradęs ir pasitikėjimo turėjau daug. Žaisti su rinktine savo mėgstamiausią krepšinį man buvo smagu ir nuo to niekada nebėgdavau. Smagu buvo su ta grupe vyrų ruoštis ir žaisti drauge“, – prisiminė A. Karnišovas.
Po dienos pertraukos Lietuva tiesiog suvalgė Angolą – 85:49 (37:21). A. Karnišovas buvo rezultatyviausias rungtynių dalyvis, pelnęs 20 taškų. Vėliau krito ir Kinija, kurioje dar nebuvo Yao Ming‘o – 116:55 (53:23). Per tas rungtynes 8 Lietuvos krepšininkai pelnė dviženklį taškų skaičių (daugiausia – 17 – R. Kurtinaitis). A. Karnišovas vėl pirmavo tarp lietuvių mestų baudų kategorijoje – realizavo 8 iš 9, pelnė 12 taškų.
Antrąją vietą grupėje užėmusių lietuvių ketvirtfinalyje laukė graikai. Tik jų viltis Lietuvos krepšininkai sutrypė 99:66 (45:19). Rezultatyviausias tarp lietuvių buvo Š. Marčiulionis (16 taškų, 7 rezultatyvūs perdavimai). A. Karnišovas ir A. Sabonis pridėjo po 15 taškų.
Pusfinalyje kelią lietuviams pastojo Jugoslavijos (kai kurios valstybės, tarp jų JAV, tuomet ją vadino Serbija ir Juodkalnija, tačiau oficialiai toks pavadinimas įsiteisino 2003-iaisias) krepšininkai. Prieš metus jie buvo įveikę Lietuvos rinktinę skandalingame Europos čempionato finale 96:90. Tad dabar lietuviai troško atsirevanšuoti. Tik revanšas nepavyko, nepaisant to, kad pasirengimo metu Lietuva buvo įveikusi Jugoslaviją. Lietuviai pralaimėjo 58:66 (31:35). Smogiamasis jugoslavų duetas Predragas Danilovičius ir Aleksandras Džordževičius drauge pelnė daugiau nei pusę savo komandos taškų (atitinkamai 19 ir 16). Lietuvą į priekį tempė R. Kurtinaitis (38 min., 22 tšk.) ir A. Sabonis (40 min., 14 tšk.). A. Karnišovas pridėjo 8 taškus. Aikštėje pasirodė tik 7 lietuviai.
„Labai skaudus pralaimėjimas. Prieš serbus kova visada yra principinė ir motyvacijos netrūksta. Tačiau mes jų nesugebėjome įveikti tą dieną“, – sakė A. Karnišovas.
Taip, kaip ir prieš ketverius metus Barselonoje, Lietuvos rinktinė prarado galimybę žaisti olimpiados finale, kuriame galėjo susitikti su JAV ekipa, įveikusią Australiją 101:73. Mažajame finale lietuvių laukė australai, prieš kuriuos Lietuvos rinktinė pasirengimo metu buvo penkis kartus pralaimėjusi.
„Visada prisimenu rungtynes dėl bronzos, nes pergalė atneša labai daug džiaugsmo. Prisimeni, kiek prakaito išliejai rengiantis varžyboms ir rungtynėse, o kulminacija yra būtent tos rungtynės dėl medalio. Visi vyrai gerai buvo nusiteikę prieš rungtynes ir mes sugebėjome išplėšti pergalę prieš australus“, – sakė A. Karnišovas.
Lietuva įveikė Australiją 80:74 (36:34).
„Atsimenu, kad Sabas buvo ant sparnų ir sužaidė labai geras rungtynes. Visi vyrai buvo gerai nusiteikę ir norėjo pasitaisyti po pralaimėjimo serbams“, – sakė A. Karnišovas.
Sabonis išties buvo nesustabdomas. Per 40 minučių jis pelnė 30 taškų, pataikydamas 3 iš 4 tritaškių, ir atkovojo 13 kamuolių. A. Karnišovas įmetė 21 tašką (3/6 tritaškių, 4/5 baudų), Š. Marčiulionis – 16 taškų (9 rezultatyvūs perdavimai).
Po pergalės
„Grįžome į Olimpinį miestelį ir šventė prasidėjo. Buvome susirinkę drauge ir, atsimenu, važiavome traukinuku dainuodami lietuviškas dainas. Smagu buvo“, – prisiminė A. Karnišovas.
Tačiau ilgai švęsti pergalės jis negalėjo.
„Nedaug gavome pertraukos ir reikėjo grįžti į Ispaniją. Pasirengimas naujam sezonui prasidėjo jau netrukus, o praėjęs sezonas buvo labai ilgas. Po tokių vasarų mano forma visada būdavo gera sezono pradžioje. Bet apie sausį ateina nuovargis ir pasijunta, kad to laisvalaikio buvo mažai. Tačiau tos akimirkos ir pergalės Lietuvos rinktinėje buvo vertos praleisto laiko. Tą krepšinio stilių aš mylėjau, ir žaisti už Lietuvą buvo didžiulė garbė“, – sakė A. Karnišovas.
Baigiantis 1996-iesiems jis buvo išrinktas geriausiu Europos krepšininku. Šįmet legendinis treneris V. Garastas, paprašytas išvardyti simbolinę visų laikų Lietuvos rinktinę, puolėjo pozicijoje pirmą paminėjo būtent A. Karnišovą.
