Karą sukėlusi „Superlyga“ iš arti – slapti pokalbiai, gyvatė iš Turino ir delsiantys milžinai

Sekmadienio vakarą visą – ne tik sporto – pasaulį sudrebino žinia apie turtingųjų futbolo klubų atsiskyrimą nuo UEFA ir kuriamą naują turnyrą – „Superlygą“. Tai iš karto įžiebė karą Europos futbole, kurį sukėlė paprasta priežastis – pinigai.

„Manchester United“, „Manchester City“, „Chelsea“, „Arsenal“, „Liverpool“, „Tottenham Hotspur“, „Real“, „Barcelona“, „Atletico“, „Juventus“, „Inter“ ir „AC Milan“ – dvylika klubų, kurie paskelbė įkuriantys naują turnyrą.

Jie neslepia ambicijų prisivilioti dar tris klubus, kurie kol kas kritikuoja „Superlygos“ idėją – PSG, „Bayern“ ir „Borussia“.

Šie 15 klubų turėtų būti steigėjais ir turėti nuolatinę vietą turnyre, o dar penkios komandos galėtų patekti atrankos būdu, tačiau kol kas nedetalizuojama, kaip klubai būtų kviečiami į atranką.

UEFA po tokio žingsnio pakilo į karą – pranešė, kad „Superlygos“ klubų žaidėjams bus draudžiama žaisti pasaulio ir Europos čempionatuose, o patys klubai gali būti išmesti iš nacionalinių čempionatų.

Tokį komandų žingsnį pasmerkė ir ištikimiausi sirgaliai, apkaltinę vadovus gobšumu ir futbolo griovimu, naikinant sportinį principą.

Tv3.lt kviečia iš arčiau pažvelgti, ką futbolo pasauliui reiškia tokios lygos sukūrimas ir didžiųjų klubų atsiskyrimas nuo UEFA.

Slapti pokalbiai

„The Athletic“ rašo, kad šaltinių duomenimis klubai šiuo momentu yra pasiekę principinį susitarimą, bet savo įsipareigojimų sutartimis dar neįtvirtino. Didžioji dalis diskusijų pastaruoju metu vyko slaptose „Whatsapp“ grupėse ir „Zoom“ skambučiais – čia kalbėjosi didžiuosius klubus valdantys milijonieriai.

„New York Times“ rašo, kad vien už prisijungimą prie lygos kiekvienas klubas gaus maždaug 400 mln. dolerių išmoką – keturis kartus daugiau nei gaunama laimėjus Čempionų lygą.

Projektą iš pradžių finansuotų JAV investicinis bankas – „JP Morgan“, kuris suteiktų paskolą, kol nėra suderėti kontraktai dėl transliavimo teisių.

„JP Morgan“ sieja glaudūs ryšiai su „Manchester United“ savininkais – Glazerių šeima.

Kol kas neaišku, kas taptų „Superlygos“ transliavimo teisių savininkais, bet neabejojama, kad šios kainuotų itin brangiai.

REKLAMA

Visa tai susiveda į vieną dėmenį, dėl kurio klubai ir sukėlė šį maištą – pinigai.

Nesvarbu, kokias sąlygas jiems suteiksi, klubų savininkai visada norės daugiau. „Superlygos“ korta jie žaidžia jau daugelį metų ir visada tai pasibaigdavo tuo, kad UEFA jiems suteikdavo tai, ko šie norėdavo.

2018-2019 m. sezone Čempionų lygos auditorija siekė apie 2 milijardus – pastarąjį sezoną šis skaičius nukrito iki 1,3 mlrd. Toks staigus kritimas reiškia ir pajamų netekimą.

Elitiniai klubai nori patys valdyti Čempionų lygą, rūpintis transliacijų teisių pardavimu ir kitais rėmimo klausimais.

Kas stumia šią idėją?

Dar 2009 m. „Real“ prezidentas Florentino Perezas kalbėjo apie naujos lygos sukūrimą: „Turime sutarti dėl naujo turnyro Europoje, kuris garantuotų, kad geriausi žaidžia prieš geriausius – tai, kas nevyksta Čempionų lygoje“.

Be „Real“, stipriausiai „Superlygos“ idėją į priekį stumia „Manchester United“, „Liverpool“ ir Londono „Arsenal“, skelbia „The Athletic“ šaltiniai.

F. Perezas turėtų tapti „Superlygos“ vadovu, Joelis Glazeris („Man Utd“), Andrea Agnelli („Juventus“), Johnas W Henry („Liverpool“) ir Stanas Kroenke („Arsenal“) – viceprezidentais.

Ši idėja patraukli ir tokiam klubui kaip „Tottenham Hotspur“, kuris per trisdešimt metų laimėjo tik du svarbius titulus. „Tottenham“ turi naują stadioną, žvaigždžių, pastaruosius metus rodo gerus rezultatus ir prisijungimas prie „Superlygos“ projekto tik išaugintų klubo vertę.

Šaltinių teigimu kiti du anglų klubai – „Man City“ ir „Chelsea“ nenorėjo likti užnugaryje, todėl irgi prisijungė prie projekto.

Tuo tarpu ispanų flagmanus – „Real“ ir „Barceloną“ slegia milžiniškos skolos. Katalonai yra prasiskolinę daugiau nei milijardą eurų, karališkasis klubas – 900 mln.

Italų trio – „Juventus“, „AC Milan“ ir „Inter“ – susidūrė su pinigų netekimu dėl pingančių „Serie A“ transliavimo teisių. Šias neseniai įsigijo DAZN platforma ir už trejus metus sumokėjo 2,5 mlrd. – tai ženklus kritimas, lyginant su ankstesnėmis sutartimis.

REKLAMA

„Gyvatė“ iš Turino

„Juventus“ bosą A. Agnelli gali pavadinti ryškiausiu katalizatoriumi, įplieskusiu tikrą karą Europos futbole.

Jis užėmė vietą UEFA Vykdomajame komitete ir vadovavo Europos klubų asociacijai (ECA), kuri vienijo 246 klubus ir šios tikslas buvo ginti narių teises. Tačiau sekmadienį italas skandalingai pasitraukė iš abiejų institucijų.

ECA sekmadienį vakare surengė neeilinį posėdį, bet šiame nedalyvavo nė vieno iš 12 „Superlyga“ įkurti pasiryžusių klubų atstovų.

Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad A. Agnelli ilgą laiką buvo laikomas UEFA prezidento Aleksandro Čeferino bendražygiu – šis net yra „Juventus“ boso dukters krikštatėvis.

A.Čeferinas keliuose interviu patvirtino, kad sekmadienį negalėjo susisiekti su žmogumi, kurį laikė artimu draugu. UEFA prezidentas tikėjosi, kad A. Agnelli atėjus momentui bus vienas tų, kuris stos į jo pusę.

Dar prieš mėnesį A. Agnelli gyrė būsimas Čempionų lygos formato permainas ir vadino jas gražiomis, todėl daugelio dabar yra vadinamas „gyvate“.

Delsiantys milžinai

„Superlyga“ trokšta tarp steigėjų matyti ir dar du milžinus – Paryžiaus „Saint-Germain“ su Miuncheno „Bayern“. Abu klubai jau daugelį metų dominuoja šalies čempionatuose ir iš transliavimo teisių gauna sąlyginai mažus pinigus.

Vis tik kol kas abu klubai kritikuoja „Superlygos“ idėją. PSG vadovai baiminasi, kad „Superlygos“ grožis išblės per keletą sezonų. Klubo prezidentas Nasseras al-Khelaifi taip pat yra UEFA valdybos narys ir nenori būti dar vienu žmogumi, kuris „suvarytų peilį į nugarą“ A. Čeferinui.

Jam taip pat priklauso „beIN“ žiniasklaidos grupė, kuri turi teises transliuoti Čempionų lygą, tad šioje vietoje žaidžia ir asmeniniai finansiniai klausimai.

„Jis yra labai ištikimas žmogus, o ne dviveidis. Jis geras A. Čeferino draugas, o draugais Nasseras rūpinasi“, – teigė vienas šaltinių.

„Bayern“ taip pat turi panašių baimių, kad „Superlyga“ ilgainiui nebus sėkmingas projektas ir greitai praras savo žavesį. Tiek PSG, tiek „Bayern“ taip pat labai rūpi sirgalių nuomonė, kurie smerkia tokį naujos lygos kūrimą.

REKLAMA

Egzistencinis klausimas

Visų be išimties 12 klubų-steigėjų sirgaliai pasmerkė tokį žingsnį ir pasipiktino tuo, kad „godūs savininkai dėl pinigų rizikuoja komandos reputacija“.

„Superlygą“ steigiančios komandos rizikuoja būti išmestos iš nacionalinių pirmenybių, o jų žaidėjai – netekti galimybės varžytis pasaulio ir Europos čempionatuose.

Bendrą pareiškimą jau išplatino UEFA, „Premier“, „La Liga“ ir „Serie A“ lygų vadovai, kuriame patvirtino gresiančias sankcijas.

„Premier“ lygos vadovai pabrėžė, kad be lygos valdybos sutikimo joks klubas negali dalyvauti naujame turnyre.

Didžiųjų lygų nerimas suprantamas – jos nenori prarasti didžiųjų klubų, bet kartu negali leisti ir tam, ką atneštų „Superlyga“ – sportinio principo išnykimui.

„Premier“ lyga kraunasi milijardus dėl to, kad yra nenuspėjama ir intriguojanti – tokie klubai, kaip „Arsenal“, „Liverpool“, „Chelsea“ ar „Tottenham“ nėra tikri ar sugebės kvalifikuotis į kitų metų Čempionų lygą. O jie to ir nori – žaisti geriausiame turnyre nepaisant rezultatų.

Paprasčiau tariant, nacionaliniuose čempionatuose neliktų intrigos – „Arsenal“ galėtų finišuoti dešimtas, bet vis tiek žaistų „Superlygoje“.

„Tai yra egzistencinis klausimas UEFA organizacijai. Jeigu „Superlyga“ bus sukurta, jie praras viską. Viduje jaučiama nuotaika, kad UEFA vis tik sugebės pasiūlyti pakankamai gerą sandorį ir išspręsti šią situaciją. Bet tik todėl, kad anksčiau tai pavykdavo. Jeigu nepavyks susitarti laukia teismai“, – teigė vienas iš „The Athletic“ šaltinių.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų