Dėl pavarų dėžės gedimo V. Žalos ekipažas iš lenktynių automobilių klasėje buvo priverstas pasitraukti 12-ąjame greičio ruože ir Dakaro finišo nepasiekė.
Vilniaus oro uoste lietuvis apgailestavo dėl nesėkmių ir sakė, jog nekantrauja grįžti į prestižines lenktynes kitąmet.
„Paprastai po Dakaro nesinori 2–3 mėnesius netgi lipti į automobilį ir galvoti apie lenktynes, bet šiemet viskas kitaip Norisi grįžti ir įrodyti, kad galiu geriau. Jeigu ir turiu tam tikrų pastebėjimų dėl automobilių, negaliu jų sakyti viešai. Galiu tik pasakyti, kad tai buvo greičiausias automobilis, kuriuo man yra tekę važiuoti. Kol jis važiavo, jame jaučiausi tikrai gerai. Bet yra labai riebus sąrašas išvadų, kurias reikia pasidaryti. Toks ir dvejopas jausmas sugrįžus“, – sakė V. Žala.
„Pasiruošimas Dakarui yra labai ilgas procesas, reikalaujantis daug strategavimo, pokalbių su partneriais. Nėra taip, kad dabar grįžau ir jau žinau, ką darysiu kitaip kitais metais. Smagu grįžti su ta emocija, kad kol važiavome, sportiniai rezultatai nebuvo prasti ir netgi viršijo mano lūkesčius. Vis dar noriu sportuoti ir Dakaras yra tas projektas, kuris man rūpi.“
V. Žala užsiminė apie šių metų Dakaro sudėtingumą: „Tikrai buvo dienų, kai nesiunčiau linkėjimų Dakaro organizatoriams. Buvo labai aštrių etapų, dėl ko kentėjo ir automobilis, ir stuburas (šypsosi). Aišku, organizatoriai prieš ralį minėjo, kad tai bus sudėtingiausios lenktynės, nes tai – jubiliejinis 45-asis Dakaras.“
