Portalas tv3.lt susisiekė su Sostinės sporto centro direktoriaus pareigas einančiu, 41-erių M. Marcinkevičiumi, kuris detaliau papasakojo, kokią situaciją tiek pačioje LTOK, tiek visame Lietuvos sporte mato šiuo metu.
„Kada jei ne dabar? Pats sporte esu ilgai, nuo jaunystės. Visokių patirčių – tiek teigiamų, tiek neigiamų esu turėjęs. Tai, kad yra ydų, kurias galima pataisyti matėsi jau seniai, jas iš arti mačiau prieš keletą metų eidamas LTOK įsteigto Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktoriaus pareigas.
Prieš rinkimus daug yra žmonių, kurie tiek viešai, tiek ir neviešai palaiko mane. Palaikymas yra didelis ir stiprus, o tai skatina dar labiau tikėti, kad galima padaryti pokyčių tiek LTOK, tiek visame Lietuvos sporte į gerąją pusę“, – tv3.lt portalui teigė M. Marcinkevičius, kuris be to, kad yra Sostinės sporto centro direktorius, taip pat eina viceprezidento pareigas šalies irklavimo ir triatlono federacijose.
2018–2022 m. M. Marcinkevičius ėjo LTOK įsteigto Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktoriaus pareigas.
Tuo tarpu dabartinė LTOK prezidentė, 58-erių D. Gudzinevičiūtė sieks jau ketvirtosios kadencijos iš eilės LTOK prezidento poste.
Ji LTOK vadovauja nuo 2012 m., kuomet rinkimuose nežymia persvara įveikė Virgilijų Alekną. 2016 m. visai nesulaukusi konkurencijos, 2020 m. rinkimuose nurungė tuometinį Lietuvos plaukimo federacijos vadovą Emilį Vaitkaitį.
Nors šiuo metu galiojantys LTOK įstatai valdymo trukmės nelimituoja, M. Marcinkevičius nemano, kad tai yra gerai ir ilgametį vieno asmens vadovavimą tokiai organizacijai apibūdina vaizdžiai.
„Kaip vanduo stovintis, kuris neteka, sugenda, taip ir nelimituotas kadencijų kiekis gali gadinti viską – nejudama į priekį. Iš esmės, kai nevyksta reguliarūs pokyčiai, nevyksta ir gerojo valdymo principų įgyvendinimas“, – tv3.lt portalui sakė jis.
Apie sprendimą pretenduoti į LTOK prezidento postą – portalo tv3.lt interviu su M. Marcinkevičiumi.
Pastaruoju metu viešumoje mėgstama daug kalbėti apie sportą ir jo stagnaciją Lietuvoje. Jūsų nuomone, kokioje dabar padėtyje apskritai yra šalies sportas? Kiek jam reikia pasitempti?
Reikia pripažinti, kad situacija Lietuvos sporte tikrai galėtų būti geresnė. Na, o dabar ji tokia nėra dėl to, kad nėra ir vieno, tvirto lyderio, kuris tvirtai imtųsi valdyti situaciją. Vyksta įvairios peštynės, o kai lyderystės niekas nesiima, kiekvienas dirba sau. Gaunasi, kad visi už viską atsakingi ir niekas už nieką neatsakingas.
Sporte yra daug pinigų, tačiau jie ne visada vaikšto efektyviai. Nėra susikalbėjimo tarp visų suinteresuotų pusių, o aš esu įsitikinęs, kad jeigu jis būtų, tai sportas galėtų klestėti. Tam net nereikėtų daug metų, rezultatai pasimatytų jau per 4-5 metus.
Žvelgiant iš šalies, panašu, kad LTOK trūksta šiek tiek geresnio išorinio ryšio su suinteresuotomis pusėmis tokiomis kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė sporto agentūra. Nevyksta nuoseklus darbas tam, kad įveiklinti turimus resursus.
Jeigu tapčiau LTOK prezidentu, aš kviesčiausi visus šalies sporto atstovus prie bendro stalo ir stengčiausi daryti pokyčius į gerą. Kviesčiausi bene kiekvieną mėnesį tiek žiniasklaidą, tiek visus kitus suinteresuotus asmenis, kad pristatyti, kas daroma, kodėl daroma ir t.t.
Šiuo metu galiojantys LTOK įstatai valdymo trukmės nelimituoja. Tačiau pagal šalies įstatymus, kai nėra permainų ilgesnį laiką, negalima gauti finansavimo. Jūsų manymu, kiek tas finansavimas prisidėtų prie geresnės LTOK veiklos?
Kaip vanduo stovintis, kuris neteka, gali sugesti, taip ir nelimituotas kadencijų kiekis apsunkina viską – nejudama į priekį. Tai, kad LTOK negali pretenduoti į jokį valstybės finansavimą yra tik viena dalis. Iš esmės, kai nevyksta pokyčiai, nevyksta ir tinkamas gerojo valdymo principų įgyvendinimas.
Kiek finansinė injekcija galėtų LTOK padėti? Manau, kad būtų galima sėkmingiau tęsti įvairius švietimo projektus ir veiklas ar tuos pačius finansus panaudoti savo nariams – įvairioms sporto federacijoms paremti.
Esate minėjęs, kad sprendimas pretenduoti į LTOK prezidento postą brendo ilgai? Ar galima iš to suprasti, kad per tą ilgą laiką turėjote jau nemažai diskusijų su sporto bendruomenėmis? Galbūt iš jų ir sulaukėte stiprių paskatinimų, kad atėjo laikas pretenduoti?
Kada jei ne dabar? Pats sporte esu ilgai, nuo jaunystės ir visokių patirčių tiek teigiamų, tiek neigiamų esu turėjęs. Tai, kad yra ydų, kurias reikia taisyti matėsi jau seniai, o pats prieš keletą metų eidamas LTOK įsteigto Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktoriaus pareigas iš arti mačiau, kad reikia permainų.
Pavyzdžiui, dabar matau, kad pilnai neišnaudota marketinginė „LTeam“ prekės ženklo dalis. Tikrai reiktų labiau jį įveiklinti. Pritraukti daug paramų tam tikrai galima. Esu visa tai savo programoje numatęs, pristatysime ją vėliau kartu su komanda.
Na, o kalbant apie palaikymą, tai daug yra žmonių, kurie tiek viešai, tiek ir neviešai palaiko mane. Palaikymas yra didelis ir stiprus, o tai skatina dar labiau tikėti, kad galima padaryti pokyčių tiek LTOK, tiek visame Lietuvos sporte į gerąją pusę.
Vadovaujate Sostinės sporto centrui, esate Lietuvos triatlono federacijos ir Irklavimo federacijos viceprezidentas. Ką iš šių patirčių atsinešate kaip kandidatas? T.y. Ko išmokote, kas būtų naudinga kaip LTOK prezidentui?
Be to, kad dirbu šiose organizacijose, neseniai dar baigiau sporto organizacijų valdymo studijas. Tad patirtis iš ten tikrai pravertė visose federacijose ir sporto centre darbuojantis.
Drąsiai ėmėmės pokyčių, tiek struktūrinių, tiek vadybos prasme. Pasitelkėme technologijas – duomenų valdymo sistemas.
Esu daug ką naujo pritaikęs mažesnėje skalėje ir neturiu pagrindo manyti, kad tai neveiktų didesnėje.
Šiuo metu sostinės sporto centro metinis biudžetas didesnis nei LTOK, tad nematau, kodėl negalėčiau suvaldyti tokią organizaciją kaip LTOK bei nukreipti ją gera linkme.
Esate minėjęs, kad ilgametė patirtis turi privalumų, tačiau per ilgas valdymas skatina stagnaciją, naujų idėjų stygių, kai kuriais atvejais skatina nepotizmą, kas menkina skaidrumą ir atvirumą nariams bei visuomenei. Tai turėtų keistis. Ar tai reiškia, kad jaučiasi konkretus atvirumo visuomenei iš LTOK trūkumas?
Tikrai bandyčiau atvirumo daugiau įnešti. Štai ir federacijose, kuriose dabar dirbu, jeigu tik yra galimybė, visuomet leidžiame atvirai jungtis į vykdomojo komiteto posėdžius, iš kart protokolai yra pateikiami, nekoreguojami, viskas yra atvira. Yra ne tik nedeklaruojamas, o absoliutus skaidrumas.
Tą siekčiau perkelti ir į LTOK, kur dažnai atsakymas būna, kad viskas skaidru, viskas yra interneto svetainėje. Nors realybėje ne visada viskas taip yra.
Jeigu pavyktų tapti LTOK prezidentu, ar į organizaciją atsivestumėte naujų komandos narių?
Kadangi pats LTOK esu dirbęs jau septynerius metus, tai puikiai pažįstu ten dirbančius žmones. Dauguma jų yra savo srities profesionalai ir tikrai jų nekeisčiau. Dėl jų darbo ir nesugriuvo niekada LTOK. Jie įgyvendina projektus, kuriuos ir aš pats ten sukūriau. Manau, kad su jais puikiai galėtume tęsti darbus toliau.
Na, o kalbant detaliau, tai manau, kad struktūrinių permainų vis tiek kažkiek reikėtų, kadangi ir pats olimpinis fondas dirba nuostolingai. Galbūt ir yra tam objektyvių priežasčių, tačiau, kad jokios, konkrečios permainos dėl to nedaromos – nėra normalu. Tikrai planuose turėtume, kaip efektyvinti veiklą, būtų ir norinčių prisidėti prie olimpinio fondo parama. Tačiau apie visa tai – vėliau. Tuomet, kai pristatysime planą ir komandą.
Planas ir komanda yra, o kas konkrečiai dirbs darbus, pažiūrėsime kai jau įvyks rinkimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
