daina gudzinevičiūtė

Nuo 2024 metų su deficitiniu biudžetu gyvenantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kviečia spręsti bręstančią problemą. Iš valstybės biudžeto nė cento negaunantis LTOK deficitą dengia iš anksčiau sukaupto finansinio rezervo. Šiam išsekus, pradės trūkti pinigų sumokėti už sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose. 2023 metais LTOK biudžetas sumažėjo dviem trečdaliais.

Spalio 14 d. prasideda Lietuvos mokyklų žaidynės. Projektas kasmet į fizinį aktyvumą skatinančias veiklas įtraukia beveik 150 tūkstančių moksleivių. Tikimasi, kad šiemet didžiausias mūsų šalyje moksleivių sporto renginys suburs rekordiškai daug mokyklų ir mokinių. „Džiaugiamės, kad ilgametes tradicijas turinčios Lietuvos mokyklų žaidynės dar labiau plečiasi ir naujas, jau 22-asis sezonas, startuos anksčiau.

Sportas žmogui suteikia kur kas daugiau nei judėjimo džiaugsmą ir gerą sportinę formą. Kartu jis moko atsakomybės, disciplinos, gebėjimo atsitiesti po nesėkmės ir daugybės kitų prasmingų dalykų. Nepaisant to, fizinis aktyvumas Lietuvoje dažnai baigiasi tada, kai baigiasi vaikystė arba sportininko karjera.

Nors Lietuvoje daugėja vietų, kur galima sportuoti, tačiau trys iš keturių lietuvių sportuoja nepakankamai. O judėjimo stoka veikia sveikatą – kas antras Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Olimpinis ir paralimpinis komitetas garsių sportininkų bei žymių žmonių pavyzdžiu bando visus paskatinti sportuoti. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietė Emilija sako, kad norėtų sportuoti, bet neprisiverčia, nors abonimentą į sporto klubą turi.

Lietuvoje, ypač didmiesčiuose, kasmet daugėja vietų, kur galima sportuoti, tačiau tik vienas iš keturių lietuvių sportuoja pakankamai. Tai atsiliepia sveikatai – kas antras Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Olimpinis ir paralimpinis komitetas nusprendė garsių sportininkų ir žymių žmonių pavyzdžiu paskatinti žmones eiti sportuoti. Pavyzdžiui, meras Valdas Benkunskas dėl šios idėjos net įlipo į valtį.

Ketvirtadienį Rygoje susitikę Baltijos šalių ir Ukrainos nacionalinių olimpinių komitetų vadovai susitarė stiprinti bendradarbiavimą, išreiškė paramą Ukrainos sportui ir rekomendavo sportininkams tęsti dalyvavimą tarptautinėse varžybose.

Trečiadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame pristatyta pusmečio biudžeto apyskaita ir aptartas būsimas Baltijos šalių olimpinių komitetų ir Ukrainos ambasados susitikimas. Pristatė biudžeto apyskaitą Pirmąjį šių metų pusmetį LTOK pajamos siekė 4,206 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos (3,899 mln. eurų) sudarė LTOK gauti UAB „Olifėja“ dividendai. LTOK išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį buvo 3,172 mln. eurų.

Nuo 2013 m. Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose vykdoma Šiaurės šalių tarptautinės lyderystės švietimo programa (angl. „Nordic International Leadership Education“ (NILE)) plečiasi. Nuo 2027 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionaliniai olimpiniai komitetai taps programos dalyviais ir jungiasi prie esamų šalių partnerių.

Šeštadienį Kauno Nemuno saloje vykusioje Olimpinėje dienoje paaiškėjo, kur kitąmet persikels didžiausia sporto ir aktyvaus laisvalaikio šventė Lietuvoje. Iki šiol didžiuosiuose šalies miestuose vykusi Olimpinė diena 2027-aisiais pirmą kartą bus surengta Jonavoje. Olimpinė diena – kasmet organizuojama visai šeimai skirta sporto šventė, skatinanti fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir bendruomeniškumą. Per daugiau nei tris dešimtmečius ji tapo didžiausiu olimpinio judėjimo renginiu Lietuvoje.

Jau šiandien, birželio 6 dieną, Kauno Nemuno sala tampa didžiausia sporto erdve Lietuvoje. Čia prasidėjo Olimpinė diena – tradicinė sporto šventė, kasmet suburianti tūkstančius aktyvaus laisvalaikio, sporto ir olimpinių vertybių gerbėjų. Šių metų renginio šūkis – „Olimpinis nuotykis visai šeimai“, tad įvairių veiklų ras nuo pačių mažiausių iki suaugusiųjų ar vyresnio amžiaus žmonių.

Iki Olimpinės dienos likus vos trims dienoms, kelionę iš Lietuvos olimpinių namų Vilniuje į Kauną pradėjo simbolinis deglas. Deglą šiemet uždegė olimpinių vertybių svarbą akcentuojantis prezidentas Valdas Adamkus. Tuomet deglas pratęsė kelionę Neries upe, o šeštadienį pasieks Nemuno salą Kaune. Būtent čia miesto gyventojus, svečius ir profesionalius sportininkus suburs įspūdinga ir ilgametes tradicijas Lietuvoje turinti sporto šventė – Olimpinė diena.

Pasaulyje švelnėjant pozicijai dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ragina priminti tarptautinėms sporto federacijoms: Rusija vis dar yra užpuolusi Ukrainą, o Baltarusija remia agresorę. Gegužės 7 d. Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Vykdomasis komitetas nusprendė nebepratęsti rekomendacijų dėl Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose draudžiant naudoti nacionalinę simboliką.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) reiškia didelį nusivylimą dėl Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Vykdomojo komiteto gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo nebepratęsiamos rekomendacijos dėl Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose draudžiant jiems naudoti nacionalinius simbolius. Tai palengvina sąlygas Rusijos agresiją remiančios šalies sportininkams sugrįžti su savo simbolika į tarptautinę areną. „LTOK nepritaria šiam sprendimui.

Governance in Sport“ (WINGS) dalimi, skirto didinti moterų lyderystę sporte. Inauguraciniame renginyje Lione, Prancūzijoje, apsilankė ir projekto iniciatoriams palaikymą išreiškė tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Andreas Zagklis bei Prancūzijos krepšinio federacijos prezidentas Jean-Pierre Hunckler. Projekto WINGS, kurį finansuoja Europos Sąjunga (ES), bendraautoriai išsikėlė itin ambicingą tikslą – transformuoti sporto valdymą.

Didžiausia Lietuvoje sporto šventė – Olimpinė diena – šiemet kvies šeimas iš arčiau susipažinti su olimpinėmis sporto šakomis, pasivaržyti su olimpiečiais ir sužinoti, kiek reikia treniruotis norint pasiekti olimpinį normatyvą. Birželio 6 d. Kaune, Nemuno saloje, vyksiančio renginio šūkis – „Olimpinis nuotykis visai šeimai“. „Olimpinė diena skirta ne tik sportininkams. Tai – diena, kai miestas, į kurį atkeliauja ši šventė, tampa viena didele sporto bendruomene.

Italijos sostinėje Romoje įvyko pirmasis šiais metais Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) Vykdomojo komiteto posėdis. Italijos olimpinio komiteto ir EOC būstinėje vykusiame posėdyje dalyvavo ir EOC viceprezidentė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė ir olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kviečia į Olimpinį forumą, kuris vyks gegužės 15 dieną Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže. Tai bus visiems atviras ir nemokamas renginys, kuriame sportas bus aptariamas ne tik kaip fizinė veikla ar varžybos, bet ir kaip svarbus visuomenės, ekonomikos bei valstybės raidos veiksnys. LTOK Olimpinis forumas – per daugiau nei dešimtmetį subrendusios iniciatyvos tęsinys, išaugęs iš Olimpinio švietimo forumo.

Kovo 6 d. Vilniuje į Generalinės asamblėjos eilinę sesiją susirinkę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nariai pritarė, kad organizacija eina teisinga kryptimi – patvirtinti 2025 m. veiklos ir finansiniai rezultatai. Taip pat pritarta 2026 metų prioritetams ir biudžetui.

Trečiadienį Milane vykstančioje Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) 145-ojoje sesijoje po narių balsavimo paaiškėjo, kad Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė dar aštuoneriems metams perrinkta IOC nare. D. Gudzinevičiūtė IOC nare buvo išrinkta dar 2018-aisiais Buenos Airėse. Ji tapo pirmąja Lietuvos atstove IOC ir šiuo metu yra vienintelė IOC narė iš Baltijos šalių šioje svarbiausioje pasaulio sporto organizacijoje.

Penktadienį vėlai vakare Baltijos šalių olimpiniai komitetai kreipėsi į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentę Kirsty Coventry su aiškiu prieštaravimu TOK rekomendacijai leisti jauniesiems sportininkams su Rusijos ir Baltarusijos pasais dalyvauti tarptautinėse varžybose. TOK neseniai rekomendavo tarptautinėms sporto federacijoms leisti Rusijos jaunimo rinktinėms ir sportininkams varžytis su savo nacionaline simbolika.

Kviečiame teikti paraiškas dalyvauti 2025 m. Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų apdovanojimuose. Šiemet bus apdovanoti penki bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, dar penki – ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialistai ir du jaunieji mokytojai. Šie apdovanojimai – proga įvertinti pedagogus, kurie kasdien ugdo mokinių fizinį raštingumą, skatina judėjimą ir diegia olimpines vertybes.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) spalio 28 d. pasirašė naują dešimtmečio trukmės bendradarbiavimo sutartį, kuria pratęsia ir įtvirtina ilgalaikę partnerystę organizuojant ir plėtojant Lietuvos mokyklų žaidynes (LMŽ) – didžiausią jaunimo sporto renginį šalyje. Tai žymi naują etapą po sėkmingai užbaigto jubiliejinio, 20-ojo žaidynių sezono.

Lieka mažiau nei 70 dienų iki iškilmių, per kurias lapkričio 26 d. Senovės Olimpijoje bus įžiebta 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių ugnis. Iš olimpinių žaidynių lopšio olimpinė ugnis keliaus iki Graikijos sostinės Atėnų ir vėliau bus perduota žaidynių šeimininkams italams, o deglo estafetės maršrutas drieksis per 110 Italijos miestų ir miestelių. Galiausiai vasario 6-ąją per atidarymo ceremoniją šia ugnimi bus įžiebtas olimpinis aukuras legendiniame „San Siro“ stadione Milane.

Penktadienio popietę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto kiemelyje šurmuliavo sportininkai – vyko palydėtuvės į XVIII Europos jaunimo vasaros olimpinį festivalį. Svarbiausias šių metų olimpinis renginys vyks liepos 20-26 dienomis Šiaurės Makedonijoje, o Lietuvai atstovaus 66 sportininkai. „Skopjė taps tikru olimpizmo epicentru visai savaitei. Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis yra išskirtinis renginys sportininko karjeroje.

Kirsty Coventry šiandien oficialiai tapo Olimpinių namų šeimininke. Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidento pareigų perdavimo ceremonijoje dvylika metų organizacijai vadovavęs vokietis Thomas Bachas įteikė legendinei Zimbabvės plaukikei simbolinį raktą nuo Olimpiniais namais vadinamos IOC būstinės Lozanoje. Iškilmės Šveicarijoje surengtos per birželio 23 d. pažymimą pasaulinę Olimpinę dieną.

Birželio 7-osios dienos rytą Klaipėdos piliavietėje prasidėjo Olimpinė diena – renginys, kuris vienai dienai miestą pavers atvira sporto ir pramogų erdve bet kokio amžiaus dalyviams. Šventės pradžią pažymėjo iškilmingas Olimpinės dienos ugnies uždegimas. Šiemet simbolinė ugnis savo kelionę pradėjo nuo pat jūros – jachta „Odisėja“ atplukdytas olimpinis deglas buvo perduodamas iš rankų į rankas žinomiems sporto bendruomenės atstovams.

Klaipėdoje šeštadienį vyks didžiausia šalies sporto šventė – Olimpinė diena. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, į Klaipėdą Olimpinė diena grįžta po šešerių metų pertraukos. Šiemet ji vyks Klaipėdos piliavietėje. „Olimpinė diena – renginys, skirtas visiems. Čia nesvarbu amžiaus, lytis, fizinis pasirengimas. Pažadu, kad veiklos čia ras kiekvienas“, – sakė olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė.

Iki didžiausios Lietuvoje sporto ir aktyvaus laisvalaikio šventės likus kiek daugiau nei dviem savaitėms, Olimpinė diena oficialiai pristatyta ten, kur birželio 7-ąją (šeštadienį) ir vyks – Klaipėdos piliavietėje. Ką naujo ir išskirtinio ši įspūdinga sporto šventė žada šįkart? Olimpinė diena yra tarptautinė šventė, kasmet minima birželio 23-iąją daugiau nei 150 pasaulio šalių. Ši simbolinė data žymi 1894 metais įkurto Tarptautinio olimpinio komiteto pradžią.

Italijos sostinėje Romoje šiandien vyksta Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) Vykdomojo komiteto posėdis, kurio metu buvo svarstomas suspenduotojo Rusijos nacionalinio olimpinio komiteto likimas. Vertybinė pozicija tarp europiečių nesikeičia – šią vasarą Skopjėje vyksiančiame Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Rusijos atstovų nebus net ir po neutralia vėliava.

Kol fizinis aktyvumas dažnai laikomas tik laisvalaikio priedu, o jo teikiama nauda nėra keliama į prioritetų viršų, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), dešimtąjį kartą rengęs Olimpinio švietimo forumą, kvietė pažvelgti giliau į tai, kokį vaidmenį sportas iš tiesų atlieka formuojant žmogų ir visuomenę.

​Birželio 7 d. Klaipėdoje vyks didžiausia šalies sporto šventė – Olimpinė diena. Šis nemokamas visos dienos renginys kvies dalyvius išbandyti daugiau nei 100 sporto šakų ir pramoginių veiklų, aktyviai praleisti laiką, susitikti su olimpiečiais bei mėgautis vakarine programa – tradiciškai šventės dieną vainikuosiančiu žinomo atlikėjo koncertu. „Jau dešimtmetį Olimpinę dieną minime vis skirtinguose miestuose, džiaugiamės puikia tradicija, kai visi kartu švenčiame sportą.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės draugyste su rusais apkaltintas šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Justinas Kinderis pateikė savo atsaką. Priminsime, jog LTOK prezidentė rašė, kad praėjusių metų lapkritį  J. Kinderis buvo išrinktas Europos šiuolaikinės penkiakovės konfederacijos (ECMP) viceprezidentu, o organizacijos vadove tapo rusė Tatjana Ardabieva.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė socialiniuose tinkluose pasidalino laišku iš Ukrainos kolegų ir pažėrė kritikos bei išreiškė nuogąstavimų dėl Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinio sekretoriaus Justino Kinderio. Kaip teigė LTOK prezidentė, praėjusių metų lapkritį  J. Kinderis buvo išrinktas Europos šiuolaikinės penkiakovės konfederacijos (ECMP) viceprezidentu, o organizacijos vadove tapo rusė Tatjana Ardabieva.

Penktadienį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) nusprendė atimti finansavimą keturioms federacijoms, kurios, teigiama, kad siekė pakenkti LTOK interesams. LTOK generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje buvo nuspręsta atimti finansavimą iš biatlono, dviračių sporto, lengvosios atletikos ir teniso federacijų. Kiekviena iš federacijų prarado po 40 tūkst. eurų, o šis sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad, pasak LTOK, pastarosios bandė pakenkti LTOK interesams.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nariai Lietuvos biatlono (LBF), Lietuvos dviračių sporto (LDSF), Lietuvos lengvosios atletikos (LLAF) federacijos ir Lietuvos teniso sąjunga (LTS) išplatino pranešimą spaudai apie sulauktą įspėjimą iš LTOK Vykdomojo komiteto (VK). Kaip atsaką, LTOK platina savo pranešimą, kad būtų patikslintos aplinkybės.

Lietuvos sporto padangė vėl skrieja žiežirbos. Keturios olimpinės sporto šakos – lengvoji atletika, dviračių sportas, biatlonas ir tenisas negaili priekaištų Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), tačiau šis žeria kaltinimus atgal ir skyrė federacijoms įspėjimus. „Tenka apgailestauti, kad olimpinis komitetas nevienija visas sporto organizacijas, o bando skaidyti ir skaldyti“, – sakė teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas.

Pirmadienį, vasario 24 d., įvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis. Jo metu aptartas pasiruošimas Generalinės asamblėjos sesijai ir pakartotinai svarstytas keturių federacijų, nepaisiusių LTOK interesų, poelgis. Į VK posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas punktas „Dėl LTOK narių (Lietuvos biatlono federacijos, Lietuvos dviračių federacijos, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, Lietuvos teniso sąjungos) įspėjimo arba laikino narystės sustabdymo.

Europos olimpinių komitetų asociacija (EOC) paskelbė apie Nodaro Kumaritašvilio apdovanojimo įsteigimą, kuris bus teikiamas geriausiam jaunajam sportininkui ir sportininkei Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje, kuris šiuo metu vyksta Bakurianyje. Šis apdovanojimas įsteigtas siekiant pagerbti kartvelą N. Kumaritašvilį, kuris gimė ir užaugo Bakurianyje.

Vietoj to, kad sukaupta didžiule patirtimi ir žiniomis vėl padėtų valstybei spręsti didžiausias fizinio aktyvumo ir aukšto sportinio meistriškumo problemas, nevyriausybinės organizacijos jau ne vienerius yra nustumtos į užribį. Tai akivaizdžiai parodo faktai ir skaičiai. „Apie tai labai daug kalbama, kuriami skambūs valstybinių programų pavadinimai, tačiau įstatymiškai kol kas nieko konkretaus nedaroma. Noriu, kad galiausiai būtume išgirsti ir padaryti, kad visuomenė būtų sveikesnė.

Šiandien septyni kandidatai į Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentus pristatė savo vizijas IOC nariams uždarame susitikime Olimpiniuose namuose Lozanoje.  „Tai ypatingai svarbi diena olimpinio judėjimo ateičiai. Kandidatai dar gruodį buvo paskelbę savo manifestus, o dabar išsamiai IOC nariams pristatė savo siūlomas vizijas ir strategijas organizacijos plėtrai gyvai, uždarame susitikime.

Ketvirtadienį įvyko pirmasis 2025 metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis. Jo metu aptartas pasiruošimas Generalinės asamblėjos sesijai ir svarstytas penkių federacijų, nepaisiusių LTOK interesų, poelgis.

Ketvirtadienį, sausio 23 d., įvyko pirmasis 2025 metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis. Jo metu aptartas pasiruošimas Generalinės asamblėjos sesijai ir svarstytas penkių federacijų, nepaisiusių LTOK interesų, poelgis.

Geriausia Lietuvos šokių ant ledo pora pasiekė svarbią pergalę už ledo arenos ribų. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdamas į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, pasirašė dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka čiuožėjai Allison Lynn Reed.

LTOK prezidento rinkimus ketvirtai kadencijai perrinktai Dainai Gudzinevičiūtei pralaimėjęs Mantas Marcinkevičius šią savaitę kartu su Lietuvos triatlono federacija (LTF) kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą. LTF apeliaciniame skunde nurodomi pažeidimai organizuojant Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narių rinkimus.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Mindaugas Griškonis dalyvavo Kaskaise (Portugalija) vykusioje Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) XXVII Generalinės asamblėjos sesijoje. Olimpinio judėjimo lyderiai iš viso pasaulio aktyviai diskutavo apie nacionalinių olimpinių komitetų ateities projektus.

Penktadienio popietę Daina Gudzinevičiūtė perrinkta dar vienai ketverių metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento kadencijai. Ji šias pareigas eina nuo 2012 metų. Ji kovoje įveikė buvusį Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovą, o dabar Vilniaus sporto centro direktorių Mantą Marcinkevičių. LTOK prezidentą rinko 64 šios organizacijos nariai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinėje asamblėjoje prezidente dar ketverių metų kadencijai išrinkta Daina Gudzinevičiūtė. Tuo tarpu jai iššūkį metęs, tačiau pralaimėjęs Mantas Marcinkevičius ir toliau nevengia kritikuoti dabartinės sistemos ir sako, kad didesnį spaudimą rinkimuose jautė ne jis, o pati D. Gudzinevičiūtė. M. Marcinkevičius yra buvęs Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovas, o dabar Vilniaus sporto centro direktorius.

Penktadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinėje asamblėjoje prezidente dar ketverių metų kadencijai išrinkta Daina Gudzinevičiūtė. Ji kovoje įveikė buvusį Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovą, o dabar Vilniaus sporto centro direktorių Mantą Marcinkevičių. LTOK prezidentą rinko 64 šios organizacijos nariai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinė asamblėja penktadienį Vilniuje rinks naują prezidentą. Dėl LTOK vadovo pareigų varžosi ketvirtos kadencijos šiame poste siekianti olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė ir anksčiau dirbęs LTOK fondo vadovu, o pastaruoju metu vadovaujantis Vilniaus sporto centrui bei einantis irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidento pareigas Mantas Marcinkevičius. Prezidento kadencija – ketveri metai.