Pastarosiose Eurolygos „Top-16“ rungtynėse Barselonoje E. Ulanovas buvo sunkiai sulaikomas - 199 cm ūgio žalgirietis per 29 minutes pelnė 17 taškų (2/4 dvit., 3/4 trit., 4/4 baudos), atkovojo 8 ir perėmė 3 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, kartą suklydo, dukart prasižengė, išprovokavo 5 pražangas bei surinko 30 naudingumo balų. Tą savaitę jis užėmė antrą vietą naudingiausių lygos žaidėjų sąraše.
„Tik po dvikovos pamačiau, kad tai geriausios mano rungtynės. Norisi visuomet kažką pagerinti, kažką gero pasiekti. Įkrito keli metimai, atsidūriau tinkamoje vietoje, taip gavosi. Aišku, gaila, kad pralaimėjome, bet pasiėmėme iš to ir pozityvių dalykų. Yra kur dar dirbti ir tobulėti“, - teigė E. Ulanovas.
– Kiek tokiam rezultatui pasiekti reikalingas įdirbis?
– Jei nieko nedarysi, rezultato nebus. Turi stengtis. Kiekvienos rungtynės – nauja istorija. Reikia žiūrėti, kad ir kiekviena treniruotė – naujas puslapis. Nežinau, kaip bus, todėl turi stengtis viską daryti maksimaliai, kad kažkas gautųsi. Mano toks požiūris – su kiekviena diena atsiverčia naujas puslapis ir turiu jį kuo turiningiau užpildyti.
– Kiek prie tokio gero pasirodymo prisideda sėkmė?
– Sėkmė? Vieni sako, kad tos sėkmės net nėra. Bet ji nėra taip išreikštas dalykas kaip įdirbis. Labiau tikiu, kad daugiau duoda darbas nei sėkmė.
– Iki rezultatyvumo rekordo (2014 metais dvikovoje su „Anadolu Efes“ – 19 taškų) pritrūko vos dviejų taškų. Nebuvo noro pakartoti ar net pagerinti savo taškų rekordo?
– Niekada nebuvau kažkoks rezultatyvus žaidėjas. Man asmeniškai svarbiausia stabilumas. Nežiūriu, kad taškų visuomet būtų daug. Norisi stabiliai padėti komandai, nepranykti tarp kitų pavardžių.
Man patinka įvairiapusiškesni žaidėjai. Jei gali duoti naudos iš daugiau žaidimo komponentų tai tikrai būsi geresnis ir įdomesnis. Man pačiam patinka daryti daug daryti. Nėra tikslas vien pelnyti taškus. Reikia ir gynyboje, ir puolime atidirbti. Visi šie dalykai tik pliusas.
– Ekspertai žavisi Edgaro Ulanovo universalumu, ar šią savybę pats taip pat vertini?
– Visuomet ir pats stengiuosi dirbti, kad būčiau universalesnis. Ir vasarą ne tik krepšinio sale apsiriboju, bet ir fizinę kondiciją gerinu. Bent po truputį norisi gerinti viską.
– Ne vienas pagal žaidimo braižą jus lygina su Ramūnu Šiškausku. Kiek tai artima pačiam, o gal tai tiesiog yra Edgaras Ulanovas ir jo žaidimo stilius. Ir tiek?
– Kai buvau jaunesnis, lygiuodavausi į kažkokius žaidėjus. Vėliau, kai pradėjau žaisti aukštesniame lygyje, tie žaidėjai užsimiršo. Norisi kažką savo kurti. Tam tikrų dalykų aišku esu išmokęs iš kažko – visgi žiūri į geriausius. Vieno žaidėjo, iš kurio mokiausi, neišskirčiau, o rezultatas būna iš manęs ir jis vis tiek kažkoks kitoks.
– Kokie žaidimo kompinentai ar veiksmai yra paties vizitinė kortelė šiuo metu?
– Galiu sužaisti nugara į krepšį, o dabar pradėjo patikti greitas puolimas. Visuomet išnaudoju, kai yra galimybė ir duodu naudą komandai.
– Kas pasikeitė, kai Kauno „Žalgirio“ trenerio kėdėje Gintarą Krapiką pakeitė Šarūnas Jasikevičius?
– Manau, žaidžiame gražesnį ir greitesnį krepšinį. Malonesnis akiai. Patiems jaučiasi, kad greičiau kamuolys juda, daugiau improvizuojame. Gynyboje stengiamės agresyviau žaisti, daugiau padedame vieni kitiems, aišku, gal kažkas nukenčia dėl to, bet jei dirbsime ta linkme, sezono pabaigoje pridarysime daugiau problemų varžovams. Einame gera linkme.
– Savaitgalį Vilniuje dalyvausite naujo formato Karaliaus Mindaugo taurės turnyre. Negaila, kad neliko Žvaigždžių dienos rungtynių?
– Pernai pirmąkart gavau galimybę sužaisti Žvaigždžių dienos rungtynėse. Per televizorių anksčiau kiek žiūrėjau, neatrodė taip įspūdingai, bet kai pats žaidžiau, paliko didelį įspūdį. Gaila, kad nebus šįmet. Tačiau galbūt žiūrovams šis renginys patiks labiau. Pamatysime, šis savaitgalis parodys.
– Edgaro Ulanovo pavardės nėra nei Snaiperių, nei dėjimo į krepšį konkursų sąrašuose. Kodėl?
– Nedalyvavau ir neplanavau. Konkursai vyks tarp rungtynių, tai keistas momentas. Tritaškiams dar nepasiruošęs, kaip ir dėjimams į krepšį.
– 24 metai tai jau kone krepšininko branda. Kaip pats vertinti savo karjeros kelią iki šiol. Juk esi Auksinės krepšinio kartos atstovas – ar noras žaisti vyrų rinktinėje su kiekvienais metais auga?
– Nelaikau savęs jaunu. Mėgsta pas mus sakyti, kad esi perspektyvus, bet gal nereikėtų taip sakyti. Reikia žiūrėti rimčiau – man jau 24 metai. Reikia žaisti kuo aukštesniame lygyje, jei gali, siekti aukštesnių tikslų. Dėl rinktinės – jei pakvies į atranką, padarysiu viską, ką moku ir galiu. Galima tik spėlioti, kaip man ten sektųsi.
Kol kas neteko dalyvauti nei stovykloje, nei bendrauti su pagrindiniu rinktinės treneriu. Kiekieno krepšininko maksimalus pasiekimas, atstovauti savo šaliai. Kas gali būti geriau savo „CV“ turėti įrašą, kad atstovavai savo šaliai, o jei dar medalį pavyktų iškovoti, išvis – super. Darysiu viską, nebijosiu pavardžių, kad prasimuščiau, o ten jau bus matyti, ar man ko trūksta.
