Lyderis – treneris
„Montpellier“ triumfavo turnyro finalo ketverte Kelne.
J. Truchanovičiaus ekipa pusfinalyje 28:27 parklupdė titulą gynusią Skopjės „Vardar“ iš Makedonijos. Finale „Montpellier“ buvo stipresnė už Prancūzijos „Nantes“ – 32:27.
Lietuvis pusfinalyje pelnė tris įvarčius, finale – vieną.
Monpeljė rankininkai Čempionų lygos nugalėtojais tapo po 15 metų pertraukos. Paskutinis triumfas – 2003-aisiais.
„Išskirčiau komandą. Neturėjome išreikšto lyderio. Be to, sutikčiau su užsienio spauda. Ji rašė, kad mūsų lyderis buvo treneris“, – tv3.lt tikino J. Truchanovičius.
„Montpellier“ žaidimui nuo 1994-ųjų vadovauja 57-erių prancūzas Patrice’as Canayer.
Šventė Prancūzijoje
Monpeljė rankininkai iš Kelno namo kitą dieną po triumfo.
„Oro uoste pasitiko sirgaliai, sulaukėme didelio žiniasklaidos dėmesio. Buvo šaunu. Vėliau vyko šventė prie miesto savivaldybės. Susirinko daug žmonių. Jie džiaugėsi, sveikino“, – pasakojo Jonas.
Ketvirtadienį „Montpellier“ baigs sezoną. J. Truchanovičiaus komanda paskutinėse Prancūzijos čempionato rungtynėse namuose priims „Dunkerque“.
Lietuvis mano, kad „Montpellier“ šalies pirmenybėse liks antra, nes turi tiek pat taškų (43), kaip ir pirmaujanti Paryžiaus „Saint-Germain“. Monpeljė komanda tarpusavio rungtynes namie laimėjo 33:30, bet svečiuose nusileido 19:26.
Paskutiniame ture „Montpellier“ reikia ne tik įveikti penktojoje vietoje žengiančią „Dunkerque“ (32 taškai), o ir tikėtis, kad „Saint-Germain“ namie kris prieš vidutiniokę „Chambery“.
„Visko gali atsitikti, bet tikimybė, kad tapsime Prancūzijos čempionais, labai maža, – vertino J. Truchanovičius. – Kaip ten bebūtų, po triumfo Čempionų lygoje pirmąkart žaisime namie. Mačiau, kad ruošiama didelė šventė.“
Teko svarstyti, iš kur gauti pinigų maistui
Pasak J. Truchanovičiaus, arena, kurioje namų rungtynes žaidžia „Montpellier“, talpina apie 3,5 tūkstančio žiūrovų. Tribūnos dažniausiai būna beveik pilnos. Lietuvio skaičiavimu, į rungtynes vidutiniškai renkasi trys tūkstančiai aistruolių.
„Lietuva ir Prancūzija – du skirtingi dalykai. Prancūzijoje rankinis tikrai populiarus. Žaidėjai žinomi, salės pilnos, lyga stiprėjanti, auganti. Prancūzija Lietuvai galėtų tapti modeliu, kaip reikia dirbti, – mano J. Truchanovičius. – Didžiausia bėda Lietuvoje – nėra nė vieno profesionalaus klubo. Jei atsirastų, paspartintų rankinio augimą. Dabar į priekį judame labai mažais žingsniais. Reikėtų išspirti duris ir pirmyn žengti sparčiau.“
J. Truchanovičius karjerą pradėjo Šiauliuose. Pirmasis treneris – Sigitas Norvilas.
Jonas rungtyniavo gimtojo miesto „Liumene“, laimėjo antrąją pagal pajėgumą šalies lygą.
Šiaulietis, būdamas 17-os, išvyko į uostamiestį, kur penkerius metus žaidė „Dragūne“.
„Klaipėdoje gaudavau maistpinigų. Tuo metu pinigai nebuvo svarbiausi. Žinoma, norėjosi negalvoti, iš kur gauti pinigų rūbams ar pavalgyti. Troškau nepriklausomybės, bet tada tai nebuvo įmanoma. Teko uždarbiauti papildomai – plauti salės grindis, – atviravo J. Truchanovičius. – Maistpinigiai buvo 500–700 litų per mėnesį. Tikrai nežinau, kokia situacija dabar, bet nemanau, kad kažkas labai daug pasikeitė.“
Visada buvo svajoklis
Rankininkas iš Klaipėdos išvyko į Austriją – „Union Leoben“. Šią komandą lietuvis galiausiai iškeitė į „Montpellier“.
„Atsidūriau reikiamoje vietoje tinkamu laiku, – mano J. Truchanovičius. – Net sunku suvokti, koks ilgas ir tolimas kelias buvo. Reikėjo labai daug kantrybės bei tikėjimo. Buvo ir nuosmukių. Teko iškęsti dvi peties operacijas. Sakiau, kad jeigu reikės trečiosios – viską baigsiu. Nors buvo sunku, pavyko viską pradėti nuo nulio ir atsistoti ant kojų. Dabar mėgaujuosi kiekvienu iki šiol įdėtu prakaito lašu.“
Jonas mano, kad Prancūzijos lyga – stipriausia pasaulyje.
„Visą laiką buvau svajoklis, tikėjau, kad žaisiu tokiame lygyje. Net esu tai pasakęs vienam žmogui. Visi mane tikindavo, kad lietuviui žengti į tokį lygį neįmanoma. Jauniems rankininkams patarčiau dirbti, mokytis, stebėti, stengtis suprasti, klausytų tų žmonių, kurie nori duoti patarimų“, – vardijo šiaulietis.
Atlyginimas pakilo kelis kartus
Išvykus į Prancūziją, Jono finansinė padėtis pagerėjo.
„Bijau sumeluoti, bet aukščiausioje Prancūzijos lygoje atlyginimų vidurkis siekia apie penkis tūkstančius eurų. Nėra kosmosas, bet su Lietuva nepalyginsi“, – skaičiavo šiaulietis.
J. Truchanovičiaus sutartis su „Montpellier“ galioja iki 2020-ųjų.
„Ši komanda – mano prioritetas. Čempionų lygos finalo ketverte Kelne lankėsi tėvai. Treneriai ir klubo vadovai apie mane atsiliepė gerais žodžiais. Tai palietė tėvų širdis“, – atviravo Jonas.
Lietuviui gegužė – tikras emocijų katilas. Šį mėnesį J. Truchanovičiui beveik prarado galimybes laimėti Prancūzijos pirmenybes, triumfavo Čempionų lygoje.
Jono širdies draugė Dovilė juokiasi, kad rankininkas gegužę laimėjo du trofėjus – ne tik kėlė į viršų Čempionų lygos taurę, o ir pirmąkart ant rankų paėmė savo sūnų – gegužės 2-ąją gimusį Adą.
J. Truchanovičius netrukus planuoja prisijungti prie Lietuvos rinktinės. Ji birželio 8-ąją žais lemiamą pasaulio čempionato atrankos turnyro mačą su islandais Vilniaus „Siemens“ arenoje. 13-ąją lietuviai rungtyniaus Reikjavike.
