Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 142 buvę profesionalūs futbolininkai nuo 30 iki 60 metų. Jų rezultatai buvo palyginti su 56 panašaus amžiaus žmonių, kurie nebuvo užsiėmę kontaktiniu sportu, patyrę pasikartojančių galvos traumų ar tarnavę kariuomenėje, duomenimis.
Smegenų magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad buvusių futbolininkų pilkosios medžiagos tūris buvo mažesnis keliose srityse, atsakingose už atmintį, dėmesį, sprendimų priėmimą ir emocijų reguliavimą. Tyrėjai taip pat nustatė, kad kliniškai reikšmingos depresijos simptomų turėjo 31 proc. buvusių futbolininkų, palyginti su 9 proc. kontrolinės grupės dalyvių. Ryškių nerimo simptomų turėjo atitinkamai 42 ir 25 proc. dalyvių.
Vis dėlto tyrimas neatskleidė aiškių skirtumų atliekant standartinius atminties ir mąstymo testus. Nors buvę futbolininkai patys dažniau skundėsi koncentracijos, planavimo ir sprendimų priėmimo sunkumais, objektyvių pažintinių gebėjimų patikrinimų rezultatai abiejose grupėse buvo panašūs. Tai rodo, kad dalyvių nurodomi kasdieniai sunkumai nebūtinai reiškia išmatuojamą pažintinių funkcijų pablogėjimą.
Tyrimo vadovė Caleigh Grace Lynch iš Londono imperatoriškojo koledžo pabrėžė, kad galimi smegenų sveikatos pokyčiai gali būti pastebimi dar vidutiniame amžiuje, gerokai anksčiau, nei paprastai pasireiškia neurodegeneracinės ligos. Tačiau mokslininkai kol kas negali teigti, kad šiuos pokyčius tiesiogiai sukėlė futbolas ar pasikartojantys smūgiai į galvą.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad radiologai tik maždaug 2 proc. individualiai įvertintų smegenų vaizdų nustatė kliniškai reikšmingą atrofiją, galinčią rodyti neurodegeneracinius procesus. Tyrimas dar nėra galutinis, o dalyvius planuojama stebėti ir toliau, siekiant išsiaiškinti, ar nustatyti pokyčiai progresuoja ir kaip jie susiję su ilgalaike smegenų sveikata.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
