Vos prieš tris su puse mėnesio sūnų Jokūbą pagimdžiusi Atėnų olimpinė vicečempionė Austra Skujytė jau visa jėga treniruojasi LSU lengvosios atletikos manieže Kaune. Į Rio de Žaneiro olimpiadą nusitaikiusi 35 metų lengvaatletė, kaip atskleidė jos treneris Aleksas Stanislovaitis, taps vienintele daugiakovininke pasaulyje, dalyvavusia penkeriose olimpinėse žaidynėse.
„Visi Austros greičio rodikliai jau tokie, kokie buvo anksčiau, – ji atsistačiusi. O nuo gimdymo praėjo vos pustrečio mėnesio“, – po treniruotės Balsas.lt kalbėjo A. Stanislovaitis. Vėl trenerio duonos ėmęsis specialistas tvirtino, kad laikas jo auklėtinei nupūsti dulkes nuo 25 metus nejudinto Lietuvos septynkovės rekordo. Šis priklauso Remigijai Nazarovienei – 1989 metais varžybose Brianske ji surinko 6604 taškus.
Austra Skujytė (nuotr. „Balsas.lt“ / Ruslano Kondratjevo)
„Su Austra turime neįvykdytą vieną darbelį – turime suplanavę pagerinti ne tik Lietuvos penkiakovės, bet ir septynkovės rekordą. Jis – senokas. Mums pritrūko penkių taškelių Londono olimpiadoje. Negražu karjerą taip baigti“, – juokėsi A. Stanislovaitis. Treneris neabejojo, kad Austrai pavyks įvykdyti pasaulio čempionato normatyvą, o ten jau „pasiimti“ ir olimpinį normatyvą.
Trenerio darbo A. Stanislovaitis po Londono olimpinių žaidynių jau buvo atsisakęs – per daug nusivylimo. Lietuvos sporto universiteto Senato pirmininkas ir profesorius visus savo auklėtinius atidavė savo mokiniui Donatui Januševičiui, tačiau praėjusį sezoną vėl ėmėsi treniruočių. „Laikas praeina ir negali pavesti mokinių“, – tikino jis.
„Kaip parodė 2012 metais Londono žaidynės, Austra sugebėjo ne tik dalyvauti, bet ir pasiekti asmeninį rekordą. Daug skeptikų sakė, kad 33 metų sportininkė neturi jokių variantų kažką pasiekti. Bet mes surinkome 6599 taškus, iškovojome 5 vietą ir, jei ne tie įvykiai su trim dopingų testais, realiai galėjome laimėti sidabro medalį. Buvo kaip buvo“, - pasakojo treneris.
Aleksas Stanislovaitis (nuotr. „Balsas.lt“ / Ruslano Kondratjevo)
Austros Skujytės rezultatai olimpinėse žaidynėse
2000 metai Sindėjus – 12 vieta (6034 taškai)
2004 metai Atėnai – 2 vieta (6435 taškai)
2008 metai Pekinas – nebaigė varžybų
2012 metai Londonas – 5 vieta (6599 taškai)
A. Skujytė (nuotr. SCANPIX)
R. Sakalausko tikslas: greičiau nei per 10 sek.
Į specialisto rankas grįžo ir vienas geriausių jo auklėtinių Rytis Sakalauskas. Su 27 metų pajėgiausiu Lietuvos sprinteriu ir nacionaliniu rekordininku A. Stanislovaitis dirba jau 8 metus. LSMU doktorantūroje besimokantis ir „Žalgirio“ dublerių komandoje atletinio rengimo treneriu besidarbuojantis R. Sakalauskas turėjo skaudžių pamokų savo karjeroje, tačiau nenustoja judėti į priekį.
Kaip pasakojo profesorius, 2012 metais bėgikas buvo įgijęs itin gerą sportinę formą ir galėjo pretenduoti Londono olimpiadoje į dešimtuką, tačiau trauma Europos čempionate Helsinkyje nubraukė visas viltis. „Vien tik reabilitacijai reikėjo 6 savaičių, o mes turėjome 5 savaites iki olimpiados. Turėjome A normatyvą, išėjome į startą, bet negalėjome kovoti. Visi nepatikėjo, kai ir Londone 100 m nubėgome per 10,29. Tai – aukštas rezultatas, bet to neužteko“, – pasakojo treneris.
Praėjusią žiemą sulaužyta ranka ir Europos komandiniame čempionate gauta trauma neleido Ryčiui visaverčiai pasirengti svarbiausiam šių metų startui – Europos lengvosios atletikos čempionatui Ciuriche. Nepaisydamas to sprinteris pakartojo asmeninį geriausią sezono rezultatą - 10,40 sek. ir pateko į pusfinalį.
R. Sakalauskas (nuotr. Irmanto Sidarevičiaus)
Prisimindamas pasaulio studentų olimpiadoje Šenzenyje 2011 metais pasiektą Lietuvos 100 m rekordą (10,14 sek.) A. Stanislovaitis šypteli: „Vėjas buvo priešpriešinis. Jei būtų leistinas vėjas į nugarą 2 m/sek., būtume finišavę greičiau nei per 10 sek. Rytis būtų antrasis baltasis po Christophe‘o Lemaitre‘o, „išbėgęs“ iš 10 sek. Neatsisakome šios minties. Sportininkas tikrai pajėgus, metai auga, bet pagal visus komponentus matau, kad jo rezultatai juda į priekį.“
R. Sakalauskas (nuotr. „Fotodiena.lt“ / Roberto Dačkaus)
Treneris neabejoja, kad R. Sakalauskas, kaip ir A. Skujytė įvykdys olimpinį normatyvą ir vyks į Rio de Žaneiro olimpiadą. „Kiti jauni sportininkai taip pat pasitemps. Išskirtinių sąlygų neturime, pernai nedalyvavome nė vienoje stovykloje, bet kai parodė laikas, kai reikėjo atstovauti Lietuvai, teko bėgti Ryčiui, - kalbėjo jis. – Kas iš to, kad kiti važinėja po penkias šešias stovyklas Pietų Afrikoje, Izraelyje, Portugalijoje, bet ne kažką parodo. Salygos geras dalykas, bet reikalingas protas ir žinios. O siekiant aukščiausių rezultatų dar galima viską ir suderinti.“
A. Stanislovaičio auklėtinių grupėje – ir daugiau talentingų lengvaatlečių. Tai – šuolininkas į tolį Jonas Čižauskas, sprinterė Karolina Deliautaitė, šuolininkė į tolį Inga Garbašauskaitė, sprinterė Audra Dagelytė-Čekanauskienė ir kiti.
Treneris apgailestavo, kad sąlygos LSU lengvosios atletikos manieže žiemą nekelia susižavėjimo – sportininkams tenka treniruotis beveik lauko temperatūroje, tačiau pasidžiaugė, kad prasidėjo pastato šiltinimo darbai – kitą žiemą treniruotis bus šilčiau.
LSU Lengvosios atletikos maniežas (nuotr. „Balsas.lt“ / Ruslano Kondratjevo)
