Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) 2008-2009 metų sezonas baigėsi ir oficialiai prasidėjo tarpsezonis, kurio metu komandos siekia sustiprinti savo sudėtis laisvaisiais agentais bei mainų būdu. Laisvųjų agentų sąraše galima išvysti daug garsių pavardžių, kurios jau patraukė ne vienos komandos dėmesį.
Jasono Kiddo, Hedo Turkoglu, Rono Artesto, Rasheedo Wallace‘o, Lamaro Odomo, Shawno Mariono agentai jau pradėjo vesti derybas su lygos komandomis. Tuo tarpu garsios NBA žvaigždės Alleno Iversono varpinėje – kol kas tylu.
Alleno Iversono krizė „Pistons“ klube
Praėjusio sezono metu Iversonas tapo mainų dalyviu tarp Denverio „Nuggets“ ir Detroito „Pistons“ komandų. Gynėjas apsikeitė komandomis su kitu aukšto kalibro krepšininku Chauncey Billupsu. „Nuggets“ po ilgos pertraukos pagaliau sugebėjo įveikti atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo barjerą ir nukeliavo net iki Vakarų konferencijos finalo. Tuo tarpu „Pistons“ po ilgos pertraukos iškrito jau pirmajame atkrintamųjų varžybų etape.
Detroito komandos vadovai išreiškė nepasitenkinimą A. Iversono žaidimu ir sportine forma bei dar sezono pabaigoje patikino, jog ateinantį sezoną nesieks išlaikyti gynėjo savo gretose. Negana to, Iversonas sukėlė nemažai aistrų „Pistons“ komandos viduje. Atsarginio krepšininko rolės buvo priverstas imtis ilgametis ekipos lyderis Richardas Hamiltonas, kuris galiausiai pratrūko ir išliejo susikaupusį pyktį komandos vadovams ir treneriams.
Vėliau – mįslinga Iversono nugaros trauma (šiek tiek primenanti Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiųjų trenerių nugarų skausmus) ir gynėjas visiškai išnyko iš „Pistons“ žemėlapio bei planų. Krepšininko sugrįžimas į aikštę vis buvo atidėliojamas, tačiau gynėjas į ją vis dėlto sugrįžo po 16 susitikimų. Tiesa, tuometinis „Pistons“ strategas Michaelas Curry keleriose rungtynėse iš eilės išleido Iversoną į aikštę atitinkamai tik 18 ir 17 minučių, o tai tik sukėlė gynėjo įniršį.
„Esu tokioje situacijoje, kokioje nebuvau per visą savo gyvenimą. Tai sunkiau, nei aš galvojau. Jau geriau pasitrauksiu iš krepšinio, nei toliau būsiu atsarginis. Tai sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – tuo metu kalbėjo Iversonas.
Tokių žaidėjo kalbų ekipos strategas Curry per daug nesureikšmino, o po savaitės Iversoną ir vėl sukaustė mįslingi nugaros skausmai, dėl kurių jis praleido likusią sezono dalį ir pirmąjį atkrintamųjų varžybų etapą.
Visą sezoną augusi įtampa pasiekė savo apogėjų ir tapo aišku, kad bet kokie santykiai tarp „Pistons“ ir A. Iversono – sunkiai įsivaizduojami. Panašu, kad gynėjas, visą savo karjerą garsėjęs kaip egoistiškas, savanaudiškas ir pasipūtęs krepšininkas, nepritapo prie čempioniško kalibro komandos. Vieni kaltino Iversoną nesugebėjimu prisitaikyti, kiti „Pistons“ komandą nesugebėjimu išnaudoti krepšininko potencialo ir sugebėjimų.
Įžaidėju domisi tik „Bobcats“ ir „Grizzlies“
Kol kiti žaidėjai svarsto geriausius komandų pasiūlymus ir sudarinėja sutartis, Iversonas atsitvėręs tylos siena laukia pirmosios komandos išreiškusios susidomėjimą jo paslaugomis. Tokia komanda atsirado, kai gandus dievinančioje JAV žiniasklaidoje pasirodė gandas-naujiena apie gynėjo derybas su Šarlotės „Bobcats“ klubu. Šioje komandoje vyriausiuoju treneriu dirba senas Iversono pažįstamas Larry Brownas, ko gero, vienintelis per visą 14 metų žaidėjo karjerą sugebėjęs pažaboti jo ego.
Būtent Brownas auksiniais Filadelfijos „76ers“ komandos laikais įtikino Iversoną, kad aikštėje kartu su juo laksto dar keturi krepšininkai, su kuriais reikia dalintis kamuoliu. Vėliau Iversonas ir vėl buvo vienintelis karys „Wachovia Center“ arenoje, o nepasitenkinimą juo reiškė tokie krepšininkai kaip Chrisas Webberis, kurie piktinosi gynėjo savanaudiškumu.
Puolančio stiliaus „Nuggets“ komandoje Iversonas gavo tai, prie ko yra pripratęs – laisvę puolime. Gynybinio stiliaus „Pistons“ komandoje Iversono buvo paprašyta keisti savo žaidimo filosofiją ir prisitaikyti prie komandos. Panašu, jog žaidėjas nusprendė, kad komanda turi taikytis prie jo, o įvykių baigtis visiems jau žinoma.
Be to, susidomėjimą gynėju išreiškė ir Memfio „Grizzlies“ bei Majamio „Heat“ klubai. JAV žurnalistai tikina, kad krepšininku domisi ir Klivlendo „Cavaliers“ ekipa, kuri jau įsigijo Shaquille‘ą O‘Nealą. Tačiau nė viena iš komandų rimtesnių derybų su Iversonu ir jo agentu, išskyrus „Bobcats“ ir „Grizzlies“, dar nepradėjo.
Kaip atsisakyti savanaudžio rolės?
Jei A. Iversonas būtų laisvasis agentas, tarkim, prieš kokius dvejus metus, derybas su juo vestų ar susidomėjimą rodytų tikrai ne dvi ir ne trys komandos. Atsakymą, kodėl taip yra šiomis dienomis iš tiesų sunku atrasti. Laikai nuo A. Iversono dominavimo aikštėje, kai jam buvo patikėta kas antra komandos ataka, pasibaigė. Pasikeitė krepšinio filosofija komandose.
Pažiūrėkite, į Bostono „Celtics“ ekipą, surinkusią tris superžvaigždes vienoje vietoje. Iškeltas tikslas – čempionų titulas. Paulo Pierce‘o, Kevino Garnetto ir Ray Alleno išsikelti uždaviniai tikslui įgyvendinti – adaptuotis ir išsilaisvinti iš ankstesnių vaidmenų buvusiose komandose. Visi trys krepšininkai sugebėjo susigyventi su mintimi, kad pelnomų taškų vidurkis sumažės, kad jie nebebus vienišos žvaigždės savo komandose ir sugebės susižaisti. Tikslas pasiektas, čempionų žiedai žaidėjų asmeninėse kolekcijose.
Prisiminkime, Stephono Marbury misteriją Niujorko „Knicks“ komandoje. Po ilgai trukusio žaidėjo žlugdymo, kuris buvo bausmė krepšininkui už sunkius charakterio bruožus, ardančius komandinę dvasią, išsilaisvinęs iš Niujorko, Marbury suprato, kad turi keistis. Sunkaus charakterio krepšininkas išsikėlė sau tikslą – reabilituotis bet kuria kaina. Sudaręs sutartį su čempioniško kalibro „Celtics“ komanda, gynėjas ne tik pakeitė savo žaidimo supratimą, bet ir tam tikrus charakterio bruožus.
Pasikeitė jo ilgametė rolė NBA, Marbury pavadavo kylančia žvaigždę Rajoną Rondo. Visą savo karjerą egoistiškumu ir didelėmis ambicijomis garsėjęs „Starbury“, rodos, staiga patapo „nekaltu avinėliu“, klausančiu kiekvieno ekipos stratego Doco Riverso patarimų.
Teko matyti kelias „Celtics“ rungtynes, kuriose Marbury būdamas laisvas bijodavo mesti kamuolį į krepšį ir atiduodavo jį bendraklubiui. Taip, Marbury sugebėjo pasikeisti ir šį tarpsezonį pareiškė, jog mielai liktų Bostone, kur jam suteiktas sąlygas pavadino – nuostabiomis. Keistai skamba, bet taip yra.
Panašią alternatyvą Iversonui pasiūlė buvęs Filadelfijos „76ers“ komandos generalinis vadybininkas Billy Kingas, kuris pakvietė Iversoną į NBA.
„Skaudu girdėti dalykus, kurie vyksta su Allenu. Žaidėjai, kurie sugebėjo pasikeisti, žaidė šioje lygoje ilgus metus. Pavyzdžiui: Reggie Milleris. Allenas privalo suprasti, kad jis daugiau nebus tuo krepšininku, kuriam bus patikėta didžioji dalis komandos atakų. Jis privalo susiprasti. Norėdamas tęsti savo karjerą šioje lygoje jis tiesiog privalo persiorentuoti“, – patarimą Iversonui davė Kingas.
Ir buvęs „76ers“ ekipos vadybininkas yra visiškai teisus. Sunku pasakyti, kuri komanda būtų tinkamiausia pačiam Iversonui. Majamyje jis galėtų žaisti su Dwyane‘u Wade‘u ir Jermaine‘u O‘Nealu, galbūt žaisti įžaidėjo pozicijoje, kuri yra itin silpna „Heat“ komandos grandis. Memfyje veteranas galėtų padėti tobulėti jaunai ir atgimimu kvepiančiai komandai. Na, o „Cavaliers“ siekti tai, kas geriausiai apibūdina žvaigždžių karjeras – čempionų titulo.
Viskas priklauso nuo pačio Iversono ir jo lūkesčių. Vieniems žaidėjams rūpi kuo pelningesnis kontraktas, kitiems kuo didesnis žaidimo laikas, kitus tenkina atsarginio rolė čempioniško kalibro komandoje. Iversonas tikrai neuždirbs tokių pinigų, kokius uždirbdavo savo švytėjimo laikais, ir tikrai niekas nesiruošia aplink jį formuoti savo komandos. Visiškai nesvarbu, kokioje komandoje kitąmet žais Iversonas. Svarbiausia, ar jis pats padarė išvadas po vieno sezono Detroite, kuris turėjo pažaboti jo ambicijas.
Kas svarbiau – tapti čempionu ar pelnyti po 30 taškų?
Komandos, kurios domisi Iversonu, gali pasiūlyti panašias sąlygas, kokios buvo suteiktos „Pistons“ klube. Nebent „Heat“ ekipa, kurios žaidimas praėjusį sezoną rėmėsi Wade‘o fenomenaliu žaidimu, sugalvotų išbandyti dviejų žmonių puolimo filosofiją. „Bobcats“ su L. Brownu priešakyje tikrai nepasiūlys Iversonui visiškos laisvės puolime, sunkiai įsivaizduojama ir vieta startiniame penkete, žinant, kaip Šarlotėje vertinamas Raymondas Feltonas ir kaip gynyboje moka žaisti Raja Bellas.
„Grizzlies“ galbūt galėtų pasiūlyti daugiausiai iš visų komandų, tačiau vargu ar pats Iversonas iš tiesų taip stipriai susidomėjęs žaidimu šioje ekipoje. Prisiminkime „pensininkų“ Karlo Malone‘o ar Gary Paytono bandymus bet kokia kaina iškovoti pirmąjį čempionų titulą su bet kuria komanda.
Iversono žvaigždė dar tikrai gali sužibėti tinkamoje komandoje. Tačiau, pirmiausiai krepšininkas turi atlikti paieškos procesą savyje ir persiadaptuoti šioje lygoje. Pakeisti požiūrį nėra lengva, tačiau šioje konkrečioje situacijoje – privaloma. Šlovingi krepšininkai nėra prisimenami už tai, jog tam tikru karjeros laikotarpiu sugebėjo pasiekti virš 30 pelnomų taškų vidurkį, nėra prisimenami už laimėtus individualius prizus.
Be abejo, tokie žaidėjai niekada nebūna pamiršti, tačiau prie visų jų pasiekimų atsiranda įrašas – niekada nelaimėjęs čempionų titulo. Jei Iversono vienintelis tikslas – reabilituotis po nesėkmingo sezono Detroite ir toliau būti žvaigžde nieko nelaiminčioje komandoje, tada krepšininkas gali bandyti tai įgyvendinti Memfyje.
Jei krepšininko tikslas – reabilituotis po nesėkmingo sezono, nusiplėšti klijuojamas sunkaus charakterio žaidėjo etiketes ir pagaliau laimėti čempionų žiedą, tada galbūt geriausiai rinktis komandą, turinčią šansų tai padaryti. Kita vertus, Memfio vadovai šį tarpsezonį dirba taip aktyviai, kad kitą sezoną „Grizzlies“ gali pateikti išties malonią staigmeną.
Kaip jau minėjau, svarbiausias yra paties A. Iversono požiūris į tolimesnę savo karjerą. Norėdamas vėl įžiebti savo žvaigždę NBA, gynėjas privalo persiadaptuoti ir priimti jam primetamas pareigas, nesvarbu kokioje komandoje tai įvyktų. Nurašyti Iversoną dar per anksti, tačiau nesugebėjęs pažaboti savo ambicijų ir persiorentuoti kintančioje lygoje, žaidėjas gali ir vėl išgyventi krizę, kurią praėjusį sezoną jau patyrė „Pistons“ komandoje.
Daumantas Vaškevičius
AFP/Reuters/Scanpix nuotr.
