Gizos piramidžių fone vykusi dvylikos raundų akistata baigėsi chaosu, kai vienuoliktojo raundo pabaigoje O. Usykas pasiuntė varžovą į nokdauną smūgiu iš apačios. Atsikėlęs ir iškritusią dantų apsaugą atgal į burną priėmęs R. Verhoevenas buvo pasiruošęs tęsti kovą, tačiau ringo arbitras netikėtai nutraukė kovą, nors, kaip paaiškėjo vėliau, raundo pabaigą skelbiantis gongas nuskambėjo dar prieš jam įsikišant.
„Žinoma. Tiesiog būčiau pasirinkęs kitą taktiką – judėjęs, dirbęs priekine ranka. Atsistojau, man įdėjo iškritusią dantų apsaugą. Žinojau, kad liko tik dešimt sekundžių, todėl galvojau, kad reikia laikyti rankas pakeltas ir sulaukti dvyliktojo raundo, – lemiamas akimirkas interviu su Arieliu Helwani metu prisiminė kovotojas. – Žinojau, kad jis eis tiesiai į mane. Jis puolė, aš atsakiau dešiniuoju kabliu. Tada pagalvojau, kad tai neprotinga, geriau tiesiog laikyti rankas ir laukti gongo. Tos dešimt sekundžių truko labai ilgai. Ir tada teisėjas įsikišo. Pagalvojau, kad raundas baigėsi, o jis sako, kad viskas baigta. Klausiu: ką reiškia baigta? Kodėl?“
Lėktuve po renginio su teisėju kalbėjęsis olando treneris Peteris Fury išgirdo pasiteisinimą, jog arbitras tiesiog negirdėjo gongo.
„Ne, po dvikovos su juo nekalbėjau. Peteris su juo kalbėjosi lėktuve, ir teisėjas jam pasakė, kad negirdėjo gongo, – situaciją vertino kikbokso legenda. – Nežinau. Tai priklauso ne nuo manęs. Esu nusivylęs, bet nejaučiu kartėlio. Negaliu jo teisti. Jei žmogus taip sako, turime juo tikėti, nebent prijungsime jį prie melo detektoriaus. Galbūt jis tikrai negirdėjo. Tačiau visada yra galimybė peržiūrėti savo veiksmus ir pasakyti: taip, jūs teisūs, aš padariau klaidą.“
Anot sportininko, klaidų pripažinimas yra natūralus procesas.
„Tai būtų sąžininga. Visi esame žmonės ir darome klaidų, bet pripažinkime jas, atsiprašykime ir judėkime toliau. Nesiruošiu sėdėti čia ir pykti ant viso pasaulio, – teigė olandas. – Manau, kad aš ir fanai nusipelnėme pamatyti tą dvyliktąjį raundą, koks bebūtų buvęs rezultatas. Tada prasideda kalbos, kad aš nebūčiau išgyvenęs to raundo. Nėra jokių spėliojimų. Aš buvau tame ringe ir buvau tas kovotojas, koks esu. Nustokime spėlioti. Susitelkime į tai, kas iš tikrųjų įvyko, vertinkime tai ir judėkime toliau.“
Šioje dvikovoje buvo taikoma atvirų teisėjų balų sistema. Būtent tai olandui sukėlė daugiausiai įtarimų, nes po aštuonių raundų švieslentėje degė lygus rezultatas.
„Taip, žinojau. Neturiu supratimo, kodėl. Jie tiesiog pristatė taisykles ir pasakė, kad po kas ketvirto raundo matysime balus. Pagalvojau, kad tai puiku, nes prireikus galima keisti taktiką pačios akistatos metu, – pasakojo R. Verhoevenas. – Po aštuonių raundų rezultatas vėl buvo lygus. Tai pradėjo atrodyti įtartinai, nes jaučiau, kad laimiu tuos raundus, dirbu daugiau, praleidžiu mažiau ir pataikau dažniau nei jis. Supratau, kad galbūt turiu paspausti dar labiau.“
Kovotojas neslėpė nusivylimo teisėjų darbu.
„Laimė, per televiziją komentatoriai sakė tą patį – kad aš tiesiogine to žodžio prasme dominuoju ir turėčiau pirmauti bent aštuoni prieš du. O tada pamatėme teisėjų korteles ir viskas buvo kitaip nei tikėjomės. Tai šiek tiek nuvylė, – apmaudo neslėpė atletas. – Šimtu procentų. Manau, kad pirmavau aštuoni prieš du. Pralaimėjau gal porą raundų, kur kova buvo apylygė – tai galiu suprasti. Bet kai žiūriu į teisėjų korteles ir matau, kad pralaimėjau raundus, kuriuose jis manęs net nepalietė, o aš jam pataikiau keturis, penkis ar šešis kartus, nesuprantu, kaip galėjau juos pralaimėti.“
Paklaustas, ar atviri balai pakeitė jo taktiką, olandas turėjo aiškų atsakymą.
„Geras klausimas. Galbūt. Jei būtume žinoję, kad pirmaujame septyniais ar aštuoniais raundais, galbūt būčiau tiesiog boksavęsis, judėjęs, nerizikavęs. Bet kadangi rezultatas buvo apylygis, jaučiau, kad kaskart jam pataikius, turiu susigrąžinti tuos taškus. Todėl ir toliau spaudžiau, – aiškino jis. – Manau, kad į tai buvo žiūrima per labai apsauginę bokso prizmę. Kadangi esu pašalietis, turėjau įdėti papildomo darbo, kad būčiau dar įtikinamesnis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pateikėme apeliaciją.“
Siekdama teisybės, komanda kreipėsi į atsakingas institucijas.
„Mes pateikėme apeliaciją Artimųjų Rytų profesionalaus bokso komisijai. Kol kas nieko nežinau, padarėme viską, ką galėjome. Jie turi tai peržiūrėti ir pateikti savo išvadas. Pamatysime, kas bus, – kalbėjo sportininkas. – Pateikiau apeliaciją, bet tiesą sakant, viskas, ko aš noriu, yra atsiprašymas. Tiesiog noriu išgirsti: Ricai, atsiprašome, viskas turėjo baigtis kitaip. Viskas, ką jie gali pasakyti, tai atsiprašyti ir pripažinti, kad padarė klaidą, o to ir pakanka. Gali sėdėti, pykti ir eikvoti tam visą savo energiją, bet tai nieko nepakeis. Tai nepakeis rezultato ir neprivers manęs jaustis geriau. Yra, kaip yra.“
Prieš kovą daugelio bokso ekspertų nurašytas olandas ringe pademonstravo aukščiausio lygio techniką.
„Tiesą sakant, jaučiuosi lyg devintame danguje. Esu laimingas ir dėkingas, kad įrašėme savo vardus į istoriją. Padarėme tai, ko niekas nesitikėjo, – džiaugėsi R. Verhoevenas. – Nesu piktas dėl tų išankstinių nuomonių, nes jos buvo suformuotos remiantis tik tuo, ką žmonės žinojo apie mane kaip kikboksininką. Jei būčiau kovojęs kaip kikboksininkas, būčiau buvęs sutriuškintas, kaip visi ir tikėjosi. Tačiau mes to neplanavome. Žmonės daro išvadas turėdami mažai informacijos. Tikiuosi, kad tai bus didelė pamoka visiems – nespręskite apie knygą iš viršelio, kol neturite visos informacijos. Žmonės nematė, kaip šešis mėnesius treniravausi ir perėjau į boksą. Kaip jau minėjau anksčiau, su Peteriu Fury treniruojuosi jau daugiau nei 15 metų. Tai neįvyko per vieną dieną.“
Atsikratyti senų įpročių nebuvo lengva.
„Netyčia spardžiau į galvą dviem ar trims sparingo partneriams. Juokauju. Senus įpročius pakeisti buvo tikrai sunku. Pagalvokite apie mūsų, kaip žmonių, įpročius – dalykus, kuriuos esame įpratę daryti. Kai tau pradeda sakyti nustoti daryti vieną ar kitą dalyką, kiekvieną kartą suklydęs galvoji, kad ir vėl tai darai, – šypsojosi kovotojas. – Tai buvo neįtikėtinai sunku, nes kikboksu užsiimu nuo 6-erių metų. Taip ilgai dominavau kikbokse ir boksavausi tam, kad galėčiau pritaikyti tai kikbokse. O dabar mokiausi boksuotis tam, kad būčiau boksininkas. Tai didžiulis skirtumas – stovėsena, judėjimas, rankų darbas. Tai buvo nemenkas iššūkis.“
Didžiausia klaida, pasak jo, kainavo nokdauną.
„Manau, kad sunkiausia buvo nustoti stovėti per daug atvirai, atsisukus tiesiai į varžovą. Būtent dėl to praleidau tą smūgį iš apačios. Kaip matėme vėlesniuose raunduose, vėl padariau tą pačią klaidą ir buvau nubaustas. Tai buvo sunkiausia pakeisti, nes kitus dešimt raundų puikiai judėjau į šalis, keičiau stovėsenas. Viskas veikė nuostabiai, bet užteko vienos akimirkos, kai atsistojau per daug atvirai, ir praleidau smūgį. Atsistojome ir tęsėme, bet negavau progos užbaigti to, ką pradėjau. Vis dėlto, manau, kad tai buvo gana solidus pasirodymas.“
Ringe jam pavyko primesti savo žaidimo planą ir neutralizuoti ukrainiečio greitį.
„Žinojau, kad jį bus sunku pagauti, kad jis bus slidus ir nuolat judės į šalis. Žinojau, kad bus sunku iškart pataikyti stiprų smūgį. Būtent todėl naudojome antros ir trečios fazės atakas. Jis toks greitas ir protingas, kad niekas anksčiau to nedarė – varžovai pabandydavo atakuoti vieną kartą, nepavykdavo, ir jie atsitraukdavo, – taktiką atskleidė olandas. – Mes darėme kitaip: pirma fazė, antra fazė, trečia fazė. Tiesiog tęsėme spaudimą ir metėme lengvus smūgius. Jaučiau, kad ringe dirbu daugiau už vieną geriausių visų laikų boksininkų.“
Fizinis pasiruošimas dvylikos raundų kovai taip pat nenuvylė.
„Pabaigoje šiek tiek sulėtėjau, bet dešimt ar vienuolika raundų išlaikiau tikrai gerą tempą. Buvau susijaudinęs ir jaučiausi gerai. Kaskart grįžęs į kampą sakydavau, kad jaučiuosi puikiai ir galime tęsti. Mes su komanda esame patys didžiausi savo kritikai. Žvelgiant atgal, galbūt galėjome paimti vieną ar du raundus poilsiui – tiesiog judėti, stebėti ir atgauti kvapą. Bet mes buvome pagavę ritmą.“
Kovos metu iš savo kampo jis nuolat girdėjo palaikymo šūksnius: „Ricai, mums puikiai sekasi, tęskime tai.“
Pats sportininkas ringe jautėsi itin užtikrintai.
„Jaučiau lygiai tokį patį jaudulį kaip visada. Tiesą sakant, aš žaviuosi O. Usyku kaip atletu ir boksininku. Man patinka viskas, ką jis daro. Jis puikiai atlieka savo darbą, bet man jis yra tiesiog žmogus su dviem rankomis ir dviem kojomis. Jis negali padaryti nieko geriau ar kitaip nei aš. Aš taip pat labai sunkiai treniravausi šiai dvikovai. Buvau visiškai tikras mūsų paruoštu planu, tereikėjo jį įgyvendinti. Nejaučiau jokio spaudimo, nes visi tikėjosi, kad man nepavyks, – pasitikėjimo savimi neslėpė R. Verhoevenas. – Būtent taip ir pagalvojau. Galvojau, ar aš tikrai pranokstu geriausią pasaulio boksininką jo paties ginklu – priekine ranka? Aš nuolat pataikydavau jam į veidą. Galvojau, ar tai tikrai vyksta, man tai patinka. Buvau labai susijaudinęs.“
Paklaustas apie varžovo fizinę formą ir galimą nuvertinimą, olandas išliko diplomatiškas.
„Nežinau. Jis pats sakė, kad treniravosi labai sunkiai. Galbūt jis svėrė daugiau, nes manė, kad ir aš būsiu sunkesnis. Negaliu vertinti to, ko jis tikėjosi. Galiu kalbėti tik apie tai, ką padariau aš, kiek pastangų įdėjau ir koks susikaupęs buvau, kad pasiekčiau šią pergalę.“
Nors oficialus rezultatas skelbia pralaimėjimą, olando širdyje dega pergalės ugnis.
„Nes gavau galimybę susikauti su bene geriausiu visų laikų kovotoju ir aš laimėjau. Aš pranokau vieną geriausių boksininkų istorijoje. Kaip tai nuostabu? Tai leido man pasijusti pakylėtam. Žinoma, iškart po kovos buvau įskaudintas, nusivylęs ir liūdnas. Tačiau dabar, žvelgdamas atgal ir matydamas visą tą meilę iš viso pasaulio, galvoju – oho. Esu be galo dėkingas, kad gavau šią galimybę, kad Jasonas pasiūlė mano pavardę, kad jo ekscelencija Turkis Alalshikhas kartu su savo komanda padarė tai įmanoma šioje įspūdingoje vietoje, – atviravo R. Verhoevenas. – Į viską žiūriu kaip į pusiau pilną stiklinę, o ne pusiau tuščią. Žinoma, situacija ir tai, kaip viskas susiklostė, yra neteisinga. Būtent todėl pateikėme apeliaciją. Bet kalbant apie visą kitą – esu labai dėkingas.“
Jis tikisi, kad jo pavyzdys įkvėps ir kitus.
„Ko daugiau galiu prašyti? Esu be galo dėkingas, kad gavau šią progą, kad WBC tai sankcionavo. Įrodžiau, kad tokios skirtingų sporto šakų atstovų akistatos ateityje turi vykti dažniau. Viskas prasidėjo nuo Floydo Mayweatherio ir Conoro McGregoro, tada turėjome Franciso Ngannou ir Tysono Fury, Jake'o Paulo ir Mike'o Tysono dvikovas. Dabar turėjome mano ir O. Usyko susitikimą. Tai pritraukia didžiulį dėmesį koviniam sportui, keičia visą kraštovaizdį ir pritraukia rėmėjus. Man tai labai patinka, – teigė sportininkas. – Aš ten atėjau ne žaisti. Atėjau šokiruoti pasaulio ir laimėti tą titulą kaip pirmasis tai padaręs kitos sporto šakos atstovas.“
Po įspūdingo pasirodymo olando vertė rinkoje smarkiai išaugo.
„Šimtu procentų. Juokingiausia tai, kad anksčiau žmonės turėjo labai tvirtą nuomonę apie mane. Jie klausė, kas aš toks, sakė, kad manęs nepažįsta, nes turėjau tik vieną profesionalaus bokso kovą ir esu kikboksininkas. Dabar jie žino mano vardą ir supranta, ką mes sugebame. Niekada negalima spręsti apie knygą iš jos viršelio, – kalbėjo jis. – Visiems žiūrovams, fanams ir žmonėms, turintiems svajonę, noriu pasakyti, kad yra tik vienas žmogus, kuris privalo tikėti jūsų svajone, ir tai esate jūs patys. Gali būti daugybė skeptikų, kurie netiki tuo, ką norite pasiekti gyvenime, bet jūs esate tie, kurie turi įdėti darbą, mėgautis procesu ir tiesiog įrodyti, kad jie klysta. Tai reikia daryti su didele šypsena ir nuolankumu. Tada galėsite pasakyti, kad jūs tuo tikėjote visą gyvenimą, todėl dabar ir esate ten, kur esate.“
Šiuo metu R. Verhoevenas yra laisvasis agentas ir turi daugybę pasirinkimų.
„Taip, esu laisvasis agentas. Tai buvo sutartis tik vienai dvikovai, bet jie dar prieš šią kovą parodė, kad nori bendradarbiauti ir toliau. Kalbu apie „Riyadh Season“ grupę ir Jo Ekscelenciją. Mes su jais deramės ir žiūrime, ką atneš ateitis. Tačiau ant stalo yra ir daugiau pasiūlymų, žmonės su mumis kalbasi, siunčia variantus ir klausia, ką galime padaryti kartu. Mes neskubėdami viską peržiūrime ir mėgaujamės dabartine situacija, nes mano vertė labai pakilo.“
Nors į ringą iškviestas Agitas Kabayelis taip pat reikalauja titulinės kovos, o susidomėjimą išreiškė ir Francisas Ngannou bei Jake'as Paulas, R. Verhoeveno akiratyje – revanšas.
„Viskas dar atvira, esame ankstyvose derybų stadijose. Kol kas tai labiau pokalbiai apie tai, kaip aš jaučiuosi. Jie džiaugėsi mano pasirodymu, sakė, kad pasirodžiau nuostabiai ir niekas to nesitikėjo, o dabar apie tai kalba visas pasaulis, – derybų užkulisius atskleidė olandas. – Šimtu procentų. Labai to norėčiau. Bet tai priklauso ne nuo manęs. Tiesą sakant, man labai patinka tai, ką Jo Ekscelencija Turki Alalshikhas daro dėl kovinio sporto. Jis tikrai iškelia šį sportą į aukštumas ir mąsto nestandartiškai. Jis organizuoja akistatas tarp skirtingų kovotojų, plečia ribas visais įmanomais būdais, kuria bokso renginius „Madison Square Garden“ arenoje ar stato bokso ringą priešais piramides. Tai beprotiška ir, manau, tai yra visiškai kitas lygis. Galimybės yra beribės, tačiau dabar sulaukiame daugybės susidomėjimo ir įvairių pasiūlymų iš visų pusių. Žinoma, jie man suteikė galimybę pirmieji, todėl dabar žiūrime į tai ir laukiame, ką atneš ateitis.“
Apie kitus varžovus jis kalba atsargiai.
„Kaip jau sakiau, dabar sulaukiu daugybės pasiūlymų. Neskubėdamas viską peržiūriu ir vertinu. Pamatysime, kas bus, bet, atvirai kalbant, pirmiausia galvoju apie revanšą. Manau, kad būtent šią akistatą žmonės nori pamatyti, tačiau pažiūrėsime, kokie bus kiti variantai, – teigė kovotojas. – Visi su manimi susisiekia. Tai yra viena iš daugelio galimybių, kurias gavome. Susidomėjimas yra didžiulis ir beprotiškas, bet mes viską priimame po vieną dieną, leisdami dulkėms nusėsti. Niekas nesitikėjo, kad taip nutiks, išskyrus mus pačius. Esame labai dėkingi už galimybę tai parodyti pasauliui, o dabar tiesiog žengsime žingsnį po žingsnio ir žiūrėsime, kas laukia toliau.“
Panašu, kad įspūdinga karjera kikbokse jau baigta, o visas dėmesys bus skiriamas boksui.
„Šimtu procentų, nes tikiu, kad įrodžiau galintis būti vienu geriausių boksininkų pasaulyje, – apie ateitį bokse kalbėjo legenda, neatmesdamas ir beprotiškų scenarijų. – Manau, kad šis knygos skyrius jau baigtas. Mes ten padarėme viską ir netikiu, kad liko kažkas neįgyvendinto. Tačiau dabar apie tai kalbant, pagalvokite, kaip būtų puiku, jei atsirastų koks nors beprotiškas boksininkas, kuris pasiūlytų surengti vieną bokso ir vieną kikbokso kovą. Šiais laikais viskas įmanoma, ypač kai visi mąsto taip nestandartiškai. Nežinau, kas nutiks ateityje.“
Autsaiderio pozicija jam taip pat patiko.
„Taip, tai buvo smagu, nes niekas to nesitikėjo, išskyrus mus pačius. Kai mes tai padarėme, visi suprato, kad galbūt į mane pažiūrėjo per daug lengvabūdiškai. Tai buvo gera pozicija, nors ji truko neilgai. Jei pažiūrėsite į mano „Instagram“ paskyrą, pamatysite, kad aš iš to juokiuosi. Žmonės klausia, iš kur aš išmokau tokios taktikos ir judėjimo, lygina su Jimu Carrey. Aš tiesiog mėgaujuosi tuo, tai labai smagu.“
Pasiruošimą šiai istorinei dvikovai temdė asmeninė tragedija – neseniai anapilin iškeliavo sportininko motina. Tvarkydamas jos daiktus, R. Verhoevenas rado nuotrauką, kurioje ji prieš tris dešimtmečius įamžinta prie tų pačių Gizos piramidžių.
„Iš tikrųjų, tai buvo tiesiog sunku. Nežinau kodėl, bet kai mano gyvenime būna didžiausi pakilimai, kažkodėl tuo pačiu metu už kampo laukia ir giliausi nuosmukiai. Taip nutiko ir šį kartą, kai sužinojau, kad kovosiu su geriausiuoju dėl titulo ir tai vyks Egipte. Tai buvo labai ypatingas momentas, o tada įvyko ši netektis, kuri tapo didžiuliu smūgiu. Vėliau su sese tvarkėme mamos namus ir radome nuotraukas, kuriose ji stovi priešais piramides, – atradimo akimirką prisiminė kovotojas. – Oho, tai tiesiog beprotiška. Kaip jau sakiau keliuose interviu, atrodė, kad ratas užsidarė ir viskas susijungė. Pastaraisiais metais ji negalėdavo atvykti į mano kovas, bet dabar jaučiau, kad ji yra šalia, mane saugo ir palaiko visomis išgalėmis. Buvo labai ypatinga stovėti toje pačioje vietoje, kur ji stovėjo prieš 30 metų. Jaučiuosi palaimintas ir dėkingas, kad turėjau tokią galimybę.“
Ringe olandas mūvėjo specialias savo trenerio Denniso prekės ženklo „Superpro Boxing Gear“ pirštines, kurias po ilgų derybų patvirtino tiek WBC organizacija, tiek O. Usyko komanda.
„Mano treneris Dennisas turi savo bokso ir kikbokso įrangos prekės ženklą „Superpro Boxing Gear“. Iš pradžių manėme, kad patvirtinti šias pirštines bus neįmanoma ir labai sunku, todėl galvojome tiesiog pasirinkti vieną iš jau licencijuotų prekės ženklų. Tačiau aš labai norėjau kovoti su šiomis pirštinėmis, nes su jomis treniruojuosi kiekvieną dieną. Nusprendėme bent pabandyti. Išsiuntėme pirštines į Meksiką WBC organizacijai, jie jas išbandė ir patvirtino. Net ir Oleksandro Usyko komanda patikrino pirštines. Visi buvo patenkinti svoriu, paminkštinimu ir tuo, kad viskas tiksliai atitiko taisykles. Buvau be galo laimingas, kaip ir Dennisas. Tai buvo nuostabu.“
Palaikymo žinučių jis sulaukė ir iš kitų kovinio sporto žvaigždžių.
„Taip, gavau žinutę, bet dar neturėjau laiko visiems atsakyti. Šią savaitę skirsiu tam, kad neskubėdamas su visais susisiekčiau. Palaikymas buvo didžiulis iš viso pasaulio – nuo draugų, aktorių iki kovinio sporto legendų. Visi rašė žinutes, skambino, o aš dabar po truputį stengiuosi visiems atsakyti.“
Dabar sportininko laukia ne tik derybos dėl ateities, bet ir asmeninio gyvenimo šventė – vasarą planuojamos vestuvės.
„Taip, būtent taip, – patvirtino jis. – Šimtu procentų. Pastaruosius šešis mėnesius praleidau treniruočių stovykloje – iš pradžių ruošiausi akistatai su Anthony Joshua, o vėliau – su O. Usyku. Prieš tai dar 7–8 savaites buvau Londone, kur filmavausi filme „Pakelės užeiga“. Tai buvo tikri amerikietiški kalneliai.“
Sužadėtinei šis laikotarpis nebuvo lengvas.
„Ar galiu dabar bent šiek tiek pabūti su tavimi? – sužadėtinės klausimą prisiminė R. Verhoevenas, atskleidęs ir savo atsakymą. – Stengiuosi, mažute. Šią savaitę dar turėsiu bendrauti su žiniasklaida, keliausiu į Londoną, bet po to būsiu visiškai tavo. Tai buvo beprotiškas laikas, bet ji mane labai palaiko ir džiaugiasi, kad viskas klostosi mūsų naudai.“
Nepaisant įtempto grafiko, jis nori kuo greičiau grįžti į ringą.
„Tikrai taip. Labai nekantrauju. Pažiūrėsime, kokių pasiūlymų sulauksime, bet esu visiškai pasiruošęs ir su džiaugsmu vėl nersiu į šį nuostabų bokso nuotykį.“
Galiausiai, olandas pasiuntė žinutę savo ištikimiems gerbėjams.
„Noriu pasakyti didžiulį ačiū. Aš tai labai vertinu. Visada buvau dėkingas savo komandai, mane palaikantiems fanams, o taip pat ir naujiems bokso gerbėjams, kurie iš pradžių galbūt buvo skeptiški ir manimi netikėjo. Jūsų abejonės man buvo tarsi žibalas į ugnį, tai mane tik dar labiau motyvavo, – dėkojo R. Verhoevenas. – Esu gyvas įrodymas, kad reikia turėti svajonę, jos siekti, sunkiai dirbti ir daryti tai su šypsena. Nors oficialiai galbūt ir nelaimėjau, jaučiuosi kaip nekarūnuotas karalius. Aš vis dar esu čia su šypsena ir išlieku nuolankus visiems – tiek tiems, kurie mane palaikė, tiek tiems, kurie ne. Pasaulyje yra tiek daug negatyvo ir pykčio, bet tai tik energijos švaistymas. Kai atsibundame, mūsų energijos lygis yra šimtas procentų, bet jei pykstame ant kitų ar ant viso pasaulio, ta energija greitai išsenka. Tą energiją geriau nukreipti į teigiamus ir gerus dalykus. Prašau, ir toliau tai darykite, susitelkite į pozityvumą, nes tikiu, kad tada atsiduriate teigiamame rate ir geri dalykai patys ateina į jūsų gyvenimą. Tas pats galioja ir negatyvumui – jei būsite negatyvūs, visata jums atsiųs dar daugiau blogų dalykų. Dar kartą visiems labai ačiū.“
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
