Mūsiškiai keturis laimėjimus iš penkių galimų pasiekė net ir eidami prieš šiuolaikinio krepšinio tendencijas – pataikę vos 26 proc. tritaškių, kai dabar nuolat matome, jog tolimi šūviai tampa vis svarbesniu ginklu krepšinyje.
Lietuviai pagal pataikymą iš perimetro lenkia dvi rinktines – portugalus (25,7 proc.) ir islandus (24,8 proc.), kurie keliaus namo jau po pirmojo etapo. Geriau tritaškius meta net Kipras – 27,8 proc., kurį talžo visi varžovai.
Rimo Kurtinaičio auklėtiniai yra mažiausiai kartų per rungtynes bandanti atakuoti rinktinė – vos 20,8 karto. Toliau žengia serbai – 23,4. Tuo tarpu kitos rinktinės laimę iš toli mėgino po daugiau nei po 25 sykius vidutiniškai per vieną susitikimą.
Serbija, nors atakuoja retokai, bet pataiko 35 proc. tritaškių, kas yra neblogas rodiklis. Taip pat serbų žemesnius skaičius galima paaiškinti tuo, kad Bogdanas Bogdanovičius iškrito iš rikiuotės vos po dviejų susitikimų, Vasilije Micičius žaidžia tik po 13 minučių, o ryškiausia komandos žvaigždė Nikola Jokičius savo taškus gerokai geriau renka arčiau krepšio nei būdamas toliau nuo jo.
Grįžkime prie lietuvių – krepšinio žurnalistas Algimantas Bružas paskaičiavo, kad tokio tragiško lietuvių pataikymo Europos čempionatuose nėra buvę 24 metus – pastarąjį sykį 26 proc. mūsiškiai atakavo 2001 metų Senojo žemyno pirmenybėse ir tada buvo užimta vos 12-ta pozicija tarp 16-os dalyvių. Beje, prieš 24 metus per rungtynes metėme po 24 tritaškius.
Įdomiausia, kad pro šalį šaudė tokie metikai kaip Saulius Štombergas 12,5 proc. (0,5/4 vid.),Mindaugas Žukauskas 18,8 proc. (0,8/4 vid.), Šarūnas Jasikevičius 12 proc. (0,8/6,3 vid.). Padoriau Jono Kazlausko auklėtinių gretose metė tik Ramūnas Šiškauskas (33,3 proc.).
Dabartinėje rinktinėje geriausiai iš toli atakavo Rokas Jokubaitis, jeigu imtume tuos žaidėjus, kurie per mačą atlikdavo bent jau po du metimus – 55,6 proc. (1,3/2,3 vid.), bet įžaidėjo jau nebėra ir šiame čempionate nebus. Toliau žengia Margiris Normantas – 30,8 proc. (0,8/2,6 vid.) ir tada jau patenkame yra labai liūdnų skaičių zoną.
Arnas Velička – 26,7 proc. (0,8/3 vid.), Gytis Radzevičius – 18,2 proc. (0,4/2,2 vid.), Ignas Sargiūnas – 16,7 proc. (0,4/2,4 vid.), Deividas Sirvydis – 10 proc. (0,4/4 vid.).
Tadas Sedekerskis per 4 rungtynes pataikė 3 iš 6 tolimų metimų, Rokas Giedraitis – 2 iš 7, Jonas Valančiūnas – 3 iš 4, bet visi jie sumesti prieš Juodkalniją, o per kitus keturis susitikimus net nebandyti mesti tritaškio.
Ąžuolas Tubelis „pramušti“ bandė 7 sykius ir nė karto nepataikė. Laurynas Birutis ir Marekas Blaževičius dar neatliko nė vieno tritaškio metimo.
Rinktinės žaidimą su mažai tritaškių galima paaiškinti keliais aspektais – sudėtyje nėra tikrų snaiperių, taip pat daug akcentų buvo dedama ant varžovų spaudimo ir greito žaidimo, o pozicinėse atakose – „du prieš du“ atakavimo, R.Jokubaičio „vienas prieš vieną“ žaidimo bei J.Valančiūno išnaudojimo arčiau krepšio. Akivaizdu, kad rinktinės štabas visus šiuos aspektus suprato ir numatė, bet problemos didelės nedarė, nes kitaip būtų į dvyliktuką įtraukę Eimantą Bendžių, kuris vienintelis iš už borto likusių krepšininkų būtų galėjęs daryti skirtumą perimetre.
Ar gali rinktinė kažką nuveikti čempionate be tritaškių? Gali, bet dabar reikia visus žetonus turi stumti ant langelio „gynyba“. Latvių potencialas puolant yra labai didelis, o gynyba – šlubuojanti, tad progas susikurti patiems nebus problemų. Tik lieka klausimas, koks bus jų realizavimas. Galima neabejoti, kad Luca Banchi toliau taikys rizikas prieš prasčiau pataikančius rinktinės žaidėjus ir telks gynybą į baudos aikštelę, kur J.Valančiūnas yra didžiausia grėsmė ir lietuviai bandys savo žvaigždę išnaudoti maksimaliai. Juolab, kad dabar nebeturime tokio žaidėjo kaip R.Jokubaitis, kuris galėtų savo individualiu talentu patraukti komandą paskui save.
Lietuvos rinktinės metikai šeštadienį gali tapti itin svarbiu faktoriumi ir rugsėjo 6 diena yra būtent tas laikas, kai reikia tapti snaiperiais, nes kitaip čempionatas baigsis jau tą patį vakarą Rygoje.
Žiūrėk VISAS Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes TIK per Go3!
