REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmadienį prasidėjusiame Kauno miesto lengvosios atletikos čempionate užfiksuotas įspūdingas rezultatas. Adrijus Glebauskas dviem centimetrais pagerino asmeninį rekordą, į aukštį peršokęs 230 cm.

Pirmadienį prasidėjusiame Kauno miesto lengvosios atletikos čempionate užfiksuotas įspūdingas rezultatas. Adrijus Glebauskas dviem centimetrais pagerino asmeninį rekordą, į aukštį peršokęs 230 cm.

REKLAMA

Tai – aštuntas sezono rezultatas pasaulyje bei trečias Europoje. Aukščiau šalies istorijoje yra šokę tik du lietuviai – Rolandas Verkys (234 cm) ir Raivydas Stanys (231 cm). Nuo normatyvo į Tokijo olimpines žaidynes Kauno sporto mokyklai „Startas“ atstovaujantį A.Glebauską skyrė trys centimetrai.

Penktą vietą Europos uždarų patalpų čempionate užėmęs lengvaatletis šią vasarą tikėjosi dalyvauti aukšto lygio varžybose užsienyje bei pelnyti reitingo taškus, reikalingus norint patekti į Tokijo žaidynes. Vis dėlto mūsiškis nesulaukia kvietimų dalyvauti nei Deimantinės lygos, nei Kontinentinio turo varžybose, nors jose startuoja kur kas prastesnius rezultatus turintys varžovai.

„Žinojau, kad forma gera ir galiu šokti 230, o gal net normatyvą – 233 cm. Po starto LLAF taurėje laukiau rimtesnių varžybų užsienyje, bet gavosi taip, kad kaip kiti šokinėja teko žiūrėti per kompiuterį. Pasidarė šiek tiek pikta, nes mačiau, kad varžybose šokinėja tokie sportininkai, kurie neturi šansų patekti į olimpines žaidynes. Atsirado vidinis pyktis, nes žinojau, kad galiu šokti aukštai. Nusprendėme dalyvauti Kauno čempionate, tikslas buvo 233 cm, bet 230 cm taip pat labai gerai“, – sakė A.Glebauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol į olimpines žaidynes būdavo galima patekti įvykdžius normatyvą. Prieš šį olimpinį ciklą kvalifikacijos sistema buvo pakeista: „World Athletics“ sugriežtino normatyvus, tikėdamiesi, kad juos įvykdys apie 50 proc. dalyvausiančių atletų, o likę pateks pagal pasaulio reitingą.

REKLAMA

Šiuo metu normatyvas pakluso 15 šuolininkų į aukštį, o Tokijuje varžysis 32 šios rungties atstovai. Tačiau reitingų sistema kol kas netobula: galimybę dalyvauti Kontinentinio turo auksinio bei sidabrinio lygio varžybose turėjo vos 6 lietuviai.

„Žinoma, gali sušokti normatyvą ir viskas, tada varžybų nereikės, bet kad tą padarytum, viskas turi labai sektis. Nepykstu, kai į varžybas pakviečia sportininkus, kurie turi titulus. Pikta, kai kovoji dėl patekimo į olimpiadą... Jei važiuočiau į tokio lygio varžybas, dabar dėl patekimo būčiau ramus. Nežinau, kodėl taip vyksta, gal kažkas turi geresnius santykius su organizatoriais. Varžybose šuolininkai užima kokią penktą vietą, peršokę 220 cm – tokius aukščius šokinėju treniruotėse“, – teigė A.Glebauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Šuolininkas tikisi, kad įveikus 230 cm atsidarys daugiau durų. Bent vienerias komercines varžybas užsienyje iki olimpinės atrankos pabaigos jis turės: lietuvio dalyvavimą patvirtino birželio 15 d. Čekijoje vyksiančių varžybų organizatoriai.

„Pasauliniu lygiu vertinant, moterims 200 cm yra didmeistriškas rezultatas, o 230 cm, mano nuomone, yra analogas tarp vyrų“, – šyptelėjo lengvaatletis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų