„Jei žmonių klaustumėme, kodėl reikia prisisegti saugos diržą automobilyje, nemaža dalis žmonių atsakytų „nes baudžia policija“, - sako Kąstytis Povilaitis. Beje, vairuotojai turi išties nemažai fantazijos ir sugalvoja įvairiausių dalykų, kuriuos nusprendžia veikti vairuojant. Man pačiam teko matyti Didžiosios Britanijos policininkų nuotraukas, kuriose greitkelyje važiuojančio 40 tonų sunkvežimio vairuotojas vienoje rankoje laiko kavos puodelį, kitoje – cigaretę, ir dar skaito ant kelių padėtą laikraštį.
Deja, lietuviai vairuodami taip pat ir valgo, ir šneka mobiliaisias, ar net atlieka kelis veiksmus vienu metu... Kaip drastišką pavyzdį galiu pateikti vieną eismo įvykį, kurio metu, deja, žuvo automobilio vairuotojas. Jo žūties priežastis, kaip bebūtų keista, buvo vyriškos manikiūro žirklės, eismo įvykio metu susmigusios vyrui į gerklę. Juk kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad bet kokia kita veikla, nesusijusi su vairavimu, neturėtų būti atliekama vairuojant automobilį.“
Valgymas ar rūkymas vairavimo metu – dažnai pasitaikančios avarijų priežastys
Rūkymas, kaip žinia, rūkalių gali pražudyti lėtuoju būdu. Tačiau šis žalingas įprotis, pasak vairavimo mokyklos direktoriaus Kąstyčio, taip pat gali atvesti prie mirties slenksčio vos per vieną akimirką: „Pamenu, po vienos avarijos žurnalistai sakė: „Štai iš kur atsirado posakis, kad rūkymas žudo“. Pasisakymas, deja, turėtų būti suprantamas tiesiogiai: vairuodamas automobilį žmogus nukreipė savo dėmesį nuo kelio eismo, nes bandė prisidegti cigaretę ir dėl to įvyko avarija bei žuvo automobilio vairuotojas. Ant kelių nubyrėję pelenai ar nukritę maisto trupiniai – visa tai nukreipia vairuotojo dėmesį: jis puola valytis, ar bent jau žvilgteli į žemyn. Tuo tarpu vairuotojas nebekontroliuoja eisme vykstančių situacijų.
Eismo įvykio prognozavimui būtina susikoncentruoti 100%
Turbūt kiekvienas vairuotojas, kalbėdamas telefonu, gali save „pagauti“, jog tiesiog „važiuoja autopilotu“. Taip nutinka, nes dažnai pamirštama, jog važiavimas „autopilotu“ gali tapti labai didelės nelaimės priežastimi, nes tuo metu nebeįmanoma prognozuoti eismo įvykių. „ Vienas svarbiausių saugaus eismo dalykų yra situacijos kelyje prognozavimas – tai yra labai svarbu tam, kad būtų išvengta eismo įvykio, o ne mėginama pavojingoje eismo situacijoje išlaviruoti naudojant „cirko elementus“. Dėl mobiliojo telefono naudojimo yra buvę daug įvairių diskusijų. Pamenu iniciatyvą, kurios sumanytojai ragino visuose automobiliuose privaloma tvarka įmontuoti laisvų rankų įrangą, motyvuodami tuo, kad mobiliųjų telefonų Lietuvoje yra daugiau nei vairuotojų. Bet vėlgi, tyrimai rodo, kad pokalbio metu, net ir naudodamas laisvų rankų įrangą, žmogus nebesutelkia viso savo dėmesio į vairavimą. Telefonu kalbėdamas vairuotojas susikoncentruoja į pokalbį, mėgina įsivaizduoti pašnekovą, jo emocijas, vertina jo intonaciją. Taip pat tyrimais yra įrodyta, jog po pokalbio telefonu vairuotojo mintys vis dar yra pokalbyje.
Kaip žinia, vadybininkai didžiąją darbo laiko dalį praleidžia automobilyje ir šnekėdami telefonu. Žinau vieną įmonę, kuri savo darbuotojus-vadybininkus mėgina atpratinti nuo kalbėjimo telefonu, net ir su laisvų rankų įranga, kai šie būna už vairo. Manau, kad tai nuostabus socialiai atsakingos įmonės pavyzdys“,- sako vairavimo mokyklos direktorius K. Povilaitis.
Prastai jaučiatės? Važiuokite viešuoju transportu!
Vairuotojai labai atsainiai žiūri į taisyklę nesėsti prie vairo blogos fizinės ar emocinės būklės, mat nesupranta, kokią didelę įtaką tai turi jų atidumui ir reakcijai: „Labai svarbu, kad vairuotojas sėstų prie vairo tik būdamas tinkamos būklės: ligos ar nuovargio, emocinio nestabilumo atveju vairuoti negalima. Įvykus avarijai, ekspertai gali nustatyti, kad eismo įvykio priežastis yra netinkamos būklės vairuotojas. Tad vairuojantys turėtų atsakingai įvertinti savo būseną, o ne eksperimentuoti ir tikėtis, kad nepateks į eismo įvykį. Emocijos – tiek teigiamos, tiek neigiamos – taip pat daro labai didelę įtaką žmogaus susikaupimui. Vairuotoją blaško ne tik liūdesys, pyktis, bet ir euforijos būsena.“
