Dar net nepradėjus bučiuotis, o tik ruošiantis tai padaryti, galima nustatyti, ar bus seksualus partneris ir kaip į jo veiksmus reaguos partnerė, rašoma The Sunday Telegraph.
Prieš bučiuodamasis žmogus intuityviai pakreipia galvą
Leidinio teigimu, šį metodą pasiūlė Vokietijos ir Airijos mokslininkai. Pirmiausiai jie užminė sau mįslę: į kokią pusę palenkia galvas besibučiuojantys žmonės?
Paaiškėjo, kad apie 80 proc. vyrų ir moterų, prieš bučiuodamiesi su partneriais, palenkia galvas į dešinę pusę. Mokslininkų manymu, intymumo prasme jie elgiasi teisingai. Pasak jų, tai liudija, kad tokie žmonės labiau emocionalūs ir seksualūs nei likusieji 20 proc., kurie bučiuojasi palenkę galvas kairėn.
„Reikalo esmė ta, kad prieš bučiuodamasis žmogus intuityviai pakreipia galvą taikydamasis į savo partnerio lūpas,-aiškino Belfasto universitete dirbanti mokslų daktarė Julian Grynwood.–Tačiau palenkdamas galvą į dešinę pusę, žmogus vienaip ar kitaip atsuka savo kairiąją skruosto pusę, kuris kontroliuojamas dešiniojo smegenų pusrutulio. O jis atsako už emocijas.
Todėl toks žmogus iš prigimties apdovanotas stipriais jausmais ir „karšta“ širdimi. Iš jo galima laukti ir aistringo bučinio, ir „karštesnių“ seksualinių žygdarbių.“
Žmogaus įpročiai formuojasi dar motinos įsčiose
Išeina, kad „kairieji“ bučiniai-neteisingi. Be to, jie ir nesigauna iš pirmo karto. Pavyzdžiui, kai partneriai stovi vienas prieš kitą, jis palinksta į dešinę pusę, o ji–į kairę. Ir... susiduria nosimis. Pasak britų mokslininkų, tai–nieko baisaus, tačiau ryškus signalas apie emocijų neatitikimą.
Arba ženklas, kad partnerė nenori bučiuotis, elgiasi nenuoširdžiai, o tiesiog prisiverčia tai daryti galvodama apie visai ką kitą, tik ne suartėjimą. Greičiausiai, merkantilinių paskatų vedama. Tiesa, gali būti ir atvirkščiai.
Kur slypi fiziologinės į dešinę ar kairę bučiavimosi pusę įpročių priežastys, mokslininkai nenustatė. Tačiau tikina, kad bučiavimosi įpročiai nė kiek nesusiję su tuo, jei kuris nors iš partnerių yra kairiarankis ar dešiniarankis. Mokslininkų tvirtinimu, „linkusių bučiuotis į kairę pusę“ , tiek vyrų, tiek moterų tarpe yra maždaug po lygiai–apie 80 procentų. Kodėl? Taip pat, neaišku.
Tačiau mokslininkai nustatė, kad žmogaus įpročiai formuojasi esant motinos įsčiose, maždaug šeštame nėštumo mėnesyje: kūdikis palenkia galvytę į kurią nors vieną pusę.
Аsimetrija išlieka dar šešis mėnesius jau kūdikiui gimus, tačiau paskui pradingsta.
Bet vėl atsiranda su pirmaisiais brandumo bučiniais. Ir jei tikėti mokslininkais, tai tas brandumas nuo bučinių ir prasideda.
Daug besibučiuojantys pratęsia savo lytinį gyvenimą
Tyrinėjimai, kuriuos atliko Pitsburgo universiteto (JAV) profesoriaus Tony Plantto vadovaujami mokslininkai, parodė, kad „komandą“ lytiniam brendimui duoda smegenys. „Tačiau tik po to, kai į hipotalamus (tarpinę smegenų apatinę dalį) patenka ypatingas baltymas.
O tas baltymas atsiranda, kai pradeda savo veiklą genas, vadinamas-„Kiss-1“ Jam suteiktas tas pavadinimasis todėl, kad jis atsiranda išimtinai tik nuo bučiavimosi proceso.
Pasak Plantto, galima teigti, kad genas „Kiss-1“ niekur nedingsta jau iš subrendusio organizmo, o pradeda toliau veikti. Jis stimuliuoja lytinių hormonų perdirbimą, kurie atsakingi už intymius malonumus.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad bučinys, tai tas mygtukas, kurį, vaizdžiai kalbant, įjungia minėtas genas. Todėl labai sveika daug bučiuotis vien dėl savo libido ar potencijos stiprinimo.
Mokslininko tvirtinimu, sutuoktinių poros, besibučiuojančios bent 10 kartų per dieną, vidutiniškai pratęsia savo aktyvų lytinį gyvenimą maždaug penkeriais metais
