Kiekvienas jubiliejus ypatingas tuo, jog ta proga keliami didžiausi baliai, prikviečiama daugausiai svečių, taip pat jubiliejaus proga visuomet norisi ypatingai nustebinti artimus... Jubiliejus neaplenkė ir mano brangiausio vyro.
Ilgai sukau galvą, kaip galėčiau nustebinti, kad trečdalį nugyvento amželio proga skirtą dovaną prisimintų net ir mirties patale. Marius – darboholikas, pusę savo gyvenimo praleidžiantis darbe. Iškrapštyti jį iš tos velnio gūžtos įmanoma tik ekstra atveju, tad kruopščiai apgalvojusi planelį, paskambinau sutemus ir pradėjau kūkčioti į ragelį. Marius susijaudino, bandė iškamantinėti kas nutiko, aš surėkiau, jog kuo skubiau atvažiuotų nurodytu adresu ir išjungiau telefoną...
Stovėjau viena prietemoje, atokiame skersgatvyje ir laukiau atvažiuojančio jubiliato. Spalio vakarai žvarboki, o aš buvau tik puspalčiu pridengusi naujais raudonais nėriniuotais apatiniais papuoštą pašiurpusį kūną, avėjau ilgaaulius, kurie iki pat šlaunų atkartojo mano kojų linijas... kaip tik tokius, kokie jam labiausiai patinka. Mariaus automobilio garsą atpažinčiau bet kur... juk taip dažnai tenka jo laukti grįžtančio iš darbo. Intuicija neapgavo, tad pasitempiau ir grakščiai nužingsniavau durelių link. Valiūkiškai šyptelėjau ir įsėdau į automobilį. „O tu simpatiškas...“ Jis tik išsprogdino akis, dar bandė kažką sakyti, tad suskubau pridėti rodomąjį prie jo lūpų „shhhhhhhh“. Mes pajudėjome.
Nežinau, ar jis žinojo kur važiuoti, tačiau man tas buvo visiškai nesvarbu. Padėjau ranką ant jo šlaunies, glosčiau vidinę šlaunų pusę, kas kart „netyčia“ užkliudydama pūpsantį kauburėlį, kuris kas kart vis didėjo prisilietus ir troško būti išvaduotas iš veržiančių džinsų. Marius nervinosi. Mačiau, kaip trūkčioja dešinė jo akis ir tas mane dar labiau skatino pasinerti į žaidimą. „Atsipalaiduok“ – kiek prikimusiu balsu ištariau ir pradėjau vieną po kitos atseginėti kelnių sagas.
Jis bandė mane stabdyti, lyg nepasitikėtų. Iš kelnaičių ištraukusi karštą, pulsuojantį brangiausiojo pasididžiavimą švelniai apgobiau lūpomis, taip nuginkluodama jo pasipriešinimą... Nė nepastebėjau, kaip įsukome į atokią šalikelę. Jo rankos drebėjo, visai kaip mūsų pirmą kartą, kai atseginėjo puspalčio sagas. Išvydęs iš liemenėlės kraštų pūpsančias krūtis puolė godžiai jas bučiuoti, taip priversdamas išsiriesti automobilio sėdynėje. Automobilyje buvo ankštoka, tad pasiūliau pakvėpuoti grynu oru. Atrodė, lyg mėnulis būtų nuraudęs, supratęs mano mintį, bet žvaigždėtas dangus nušvietė automobilio kapotą, nurodydamas kelią. Atsirėmusi rankomis praskėčiau kojas. Jis suprato mano kvietimą ir puolė bučiuoti šlaunis. Tvirtai suėmusi už jo plaukų vadovavau paradui, nebylomis maldaudama nesustoti.
Marius visada buvo profesionalas, tad ir šį kartą pradėjo erzinti bučiuodamas kelnaitėse įsirėžusį ravelį. Nesusivaldžiau, tad pirštais patraukiau raudonų, nėriniuotų kelnaičių kraštą šonan, suteikdama jam daugiau erdvės. Jo liežuvis vinguriavo lyg pašėlęs, kol mano pilvo raumenys ritmingai bangavo... Mintyse suvokiau, kad turiu tęsti žaidimą ir nepasiduoti jo valdymui, tad staigiai apsikeitėme vietomis. Stumtelėjau jį ant mašinos kapoto ir dešinės kojos ilgaaulio kulnu, tvirtai spustelėjau. Suėmusi jo rankas pakėliau į viršų, klubais ieškodama kaip susilieti. Jaučiau, kaip Marius spurda, norėdamas glamonėti mano kūną, bet aš buvau pasiryžusi viską padaryti pati... Pradžiai judėjau lėtai, vesdama jį iš proto... Palengva greitėjau, suteikdama jam vis didesnį malonumą...
Išvydau jo kakta tekantį prakaito lašelį, o praverta burna išdavė artėjančią kulminaciją... Nenorėjau, kad viskas taip pasibaigtų, tad greitai nulipusi užkėliau kairę koją ant kapoto, valdingai paliepusi: „Išdulkink mane!". Mačiau kaip jam tai patiko... -„Noriu, kad mane išdulkintum!" patvirtinančiai paliepiau. Jis nieko netaręs parvertė mane ant kapoto.... Jaučiau, kad vis dar nebuvo iki galo atsipalaidavęs žaidimui, tad kyštelėjo vidun didijį, norėdamas patikrinti, ar tikrai jausiuos patogiai.
Grubiai stumtelėjau jo pirštą gilyn viena ranka, kita tvirtai suimdama už sėdmenų, kasdama į ausį ir leisdama suprasti, kad esu pasiruošus ir taip prabudindama jame žvėrį. Grubiai apvertė mane ant pilvo ir iš visos jėgos įėjo gylyn, rodydamas valdžią, kurios taip troškau. Suėmęs stipriai už plaukų kaskart įeidamas, priversdavo aiktelėti ir maldauti įsiskverbti dar giliau. Su kiekvienu įėjimu artėjau link kulminacijos ir pasiekusi viršūnę stipriai įsikandau sau į ranką... Jis pradėjo judėti dar greičiau, tad pajutusi artėjantį finalą atsitraukiau ir suskubau burna surinkti kiekvieną išsiveržusios aistros lašą...
„Tai bent dovana“... teištarė užgriūdamas mano vos pridengtą puspalčiu kūną...
Ele
