Būtent taip būtų galima pratęsti liaudies išmintį pradedant kalbėti apie tai, kada vertėtų pradėti ruoštis rašyti pirmąją raidę. Mat būtent rašymo įgūdžiai yra vienas svarbiausių vaiko pasirengimo mokyklai požymių.
Nesvarbu, kad šešiametis ar septynmetis dar nemoka dailyraščiu parašyti MAMA, svarbiausia – kad jo rankytė jau būtų įgudusi tinkamai laikyti rašiklį, o pirštukai pakankamai mitriai ir lygiai galėtų jį vedžioti popieriaus lapu pagal nubrėžtas sąsiuvinio linijas.
Kokia veikla padės idealiai paruošti mažas rankutes pirmosioms raidelėms?
• Pirštelių žaidimai. Kartodami suaugusiųjų rodomus gestus ir judesius vaikai efektyviai lavina savo smulkiąją motoriją. Taigi „katutės“ ir „virė virė košę“ – ne tik puikus būdas vaiką užimti keletą minučių, bet ir tikrų tikriausios rašymo pratybos. O štai ir žaidimėlis-skaičiuoklė vyresniems vaikučiams: sakant eilėraštuko žodžius atliekami jame minimi veiksmai, o skaičiuojant pirštukus jie lenkiami abiejose rankose po vieną, kol susigniaužia kumščiai:
Aš turiu penkis pirštus Jais čiumpu kas tik paklius, Juos galiu sugniaužt, atgniaužt Ir pakrutint, ir suspaust. Vieną pirštą užlenkiu, Antrą pirštą priglaudžiu, Trečią draugėn pakviečiu, Ketvirtą linkt, penktą glust, Ir turiu du kumštukus!
• Pirštelių teatras – puikus būdas smagiai praleisti lietingą dieną ir... sunaudoti senas pirštuotas pirštines. Tereikia nukirpti pirštinių pirštus, prie jų galiukų prisiūti keletą karoliukų, išsiuvinėti burną ar prikabinti kuokštelį siūlų-plaukų. Štai ir naujai iškeptas jūsų pasakos personažas. Pasigaminkite keletą tokių lėlių sau, keletą – vaikui. Su mažaisiais toks pirštelių teatras leis vaidinti paprastas situacijas, o vyresnėliams jau bus įdomu atkurti net ir visos mėgstamos pasakos siužetą, su veikėjų dialogais bei monologais. Svarbiausia – paraginkite vaikus, kad jų „lėlytes“ kuo daugiau judėtų: pritardamos linksėtų, pasisveikindamos nusilenktų, skubėdamos šokčiotų, susitikusios apsikabintų. Taip pamiklinus pirštelius po kelerių metų dailyraščio meną perprasti bus daug lengviau.
• Piešimas. Kad atsiskleistų prigimtiniai tapytojo gabumai, dažnai tereikia paprasto pieštuko ir lapo. Tačiau kad lavėtų rankos judesiai ir braižas dar prieš išmokstant rašyti, svarbu susipažinti su kuo įvairesne piešimo technika. Pieštukas, tušinukas, parkeris, kreidelės, kreida – visoms šioms priemonėms įvaldyti reikia skirtingų rankos judesių, linijos brėžiamos skirtingu kampu, vis kitaip paspaudžiant. Taigi be to, kad lavėja pirštų, riešo ir visos rankos judesiai, darosi lengviau kontroliuoti potėpius ir štrichus, vėliau tai lems ir geresnius rašymo įgūdžius.
Jau nuo 8 mėn. mažyliams galima leisti pamėginti piešti specialiais pirštelių dažais, kai padažius piršto galiuką piešiama ant lapo. Tokia pramoga ne tik skatins vystytis akių ir judesių koordinaciją, kūrybingumą, fantaziją, gebėjimą skirti ir atpažinti pagrindines spalvas bei jų atspalvius, bet ir... garantuos puikią nuotaiką!
Nuo 1 metų jau galima pamėginti piešti kreidelėmis, o maždaug nuo 2-3 metų į rankas paimti tikrą kreidą ir piešti ant tikros lentos. Tai bus ne tik smagu, bet ir pravers ateityje. Psichologai nustatė, kad daugelis moksleivių pakviesti prie lentos sutrinka ne tik todėl, kad juos užvaldo auditorijos baimė, bet ir todėl, kad gėdijasi savo rašysenos ant lentos – ne paslaptis, kad rašyti kreida lentoje kur kas sunkiau, nei rašikliu ant lapo: raštas tampa neatpažįstamas, gremėzdiškas, nelygus. Taigi toks žaidimas vaikystėje galbūt pagelbės įgyti daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi ateityje.
• Pagalbinės priemonės. Trafaretų apvedžiojimas, fantastinių gėlių ir orbitų piešimas spirografu, o gal net apskritimo brėžimas skriestuvu? Kodėl gi neparodžius ir tokios braižymo technikos? Visos šios pagalbinės priemonės taip pat lavina judesių koordinaciją, kūrybingumą bei riešo lankstumą.
• Spalvinimo knygelės. Jos lavina gebėjimą rašyti lygiai, paisyti linijų. Ranka atliekamos tos pačios manipuliacijos, kaip ir rašant, tačiau tai daug linksmiau, tad ir nuvargstama mažiau.
• Origamis. Ši senovinė, iš Japonijos mus pasiekusi popieriaus lankstymo technika puikiai lavina smulkiąją motoriką, stiprina pirštukus, didina jų judesių amplitudę, taip pat moko dėmesingumo, kruopštumo. O juk visų šių savybių ypač prireiks mokyklos suole!
