Ištekėjusi tampate disciplinuotesnė, nesąmoningai perimate ištekėjusios moters elgsenos tipą: viena asmenybės pusė kužda, kad norite išvysti jūrą, kita – kad „mesti vyrą“ ir išvažiuoti poilsiauti viena – nelabai „gražu“. Žinoma, Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, būna ir kitokių atvejų (žmona palieka vyrą ir pati vyksta prie jūros ar į turistinę kelionę), bet tas pasitaiko nedažnai.

Vyresniosios kartos lietuvės, kurios neretai tebėra autoritetas savo dukterims ir anūkėms, nebuvo pratusios be kraštutinio būtinumo „mesti vyrą“ ir kur nors vykti viena pati. Juolab poilsiauti! Apie tokią moterį kaime būtų ėmę blogai kalbėti.

„Neseniai man pasiūlė pusės metų stažuotę Austrijoje, – rašo 25 metų Raminta. – Kažkodėl išsigandau. Iškart pagalvojau apie Aleksandrą, kaip jis į tai reaguos. Bet labiausiai išsigandau išsiskyrimo tokiam laikui. Aš bijau vienatvės. Ką veiksiu Austrijoje viena ištisus šešis mėnesius?”

Raminta atsisakė stažuotės. Į Austriją išvyko jos draugė. Niekas darbe nesuprato Ramintos: juk apie tokią kelionę daugelis firmos darbuotojų galėjo tik pasvajoti.  Žinau, kad pasielgiau kvailai, – sako Raminta, – bet nieko negalėjau padaryti su savo jausmais.“

REKLAMA

Užsienin išvažiavusi Ramintos draugė Miglė irgi turi vyrą (dar net ir vaiką). Bet jos gyvenimiška pozicija visiškai kitokia. „Man irgi nesinorėjo palikti šeimos. Bet gyvenime įpratau vadovautis protu. Manau, kad moteris, net mylėdama vyrą, neturi prie jo pernelyg prisirišti. Išsiskyrimai tiesiog būtini, jie leidžia pažvelgti į mylimą žmogų iš toli. Austrijoje nuobodžiavau tik pirmąsias dienas – paskui užsimezgė pažintys, užgriuvo įspūdžiai, aš net pamiršau, kad namie turiu vyrą ir vaiką! Ir nors nė minties neturėjau būti neištikima vyrui, buvau tokia patenkinta, kad nugalėjau savo kvailus jausmus, pasijutau laisva. Grįžau į Lietuvą kupina energijos, pajaunėjusi.“

Štai du skirtingi elgsenos tipai. O jei jūsų ir vyro atostogos nesutampa? Daugelis moterų, kurios iki ištekėdamos su malonumu būtų pasinaudojusios mažiausia galimybe pailsėti vienos prie jūros, dabar atsisako kelialapių. Kol vyras dirba, jos leidžia atostogas… namie ar kur nors netoliese. Ir vien tik todėl, kad mintis apie atostogas be vyro joms atrodo neįmanomos. Joms jau susiformavo supratimas, kad nuo šiol poilsiauti reikia drauge, su visa šeima. 28 metų Živilė, bibliotekininkė iš Kauno, sako, kad jos nesuprastų mama, jei atostogauti išvažiuotų viena. Arba, tarkim, su drauge.

Jūsų psichologinės priklausomybės nuo vyro priežastis – vadinamoji laisvės baimė. Ištekėdama jūs tarsi patenkate į jaukų, saugų pasaulėlį. Iki tol jautėtės neapsaugota. Moteris, palikusį tėvų šeimą, kurį laiką praleidžia už šeimos ribų: tai mergautiniai metai. Tai svajonių, ieškojimų, mokslo metai. Tuo metu ji viena ir ypač ryškiai jaučia aplinkinio pasaulio, kuriame tenka gyventi, priešiškumą.

Bet štai ji pagaliau išteka, dabar šalia – vyras, „gynėjas“, kuris pakeičia tėvus. Ir daugelis moterų labai dažnai atsipalaiduoja, grįžta prie vaikiškų jausmų, vėl tampa mergytėmis… O jei dar prisimintume, kad moteris tūkstantmečius priklausė nuo vyro (mainais iš vyro gaudama tėvišką rūpinimąsi)?

REKLAMA

Ką dabar jums reiškia išvykti vienai į Austriją? Kodėl bijotės gyventi viena poilsio namuose prie jūros? Kas, tiesą sakant, gąsdina jus tose kelionėse? Globos netekimas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų