Nors daugelio nuomone, gyvenimas “susimetus” šiandien yra normalus reiškinys, santuokos institucija vis tik išlieka vertybe ir nepraranda savo aktualumo.
Šiame straipsnyje pasigilinsime, kodėl tiek daug porų neįteisina savo santykių tapdami vyru ir žmona, kuo gyvenimas santuokoje pranašesnis už neoficialius santykius ir kas pasikeičia po vestuvių.
Gyvenimas “susimetus” – moralės stokos ir atsakomybės vengimo atspindys
Apie neįteisintų santykių mąsta geriausiai kalba skaičiai. Keletas pavyzdžių iš JAV: 2004 m. šioje šalyje kartu nesusituokę gyveno daugiau nei 5 milijonai porų; nuo 1960 iki 2004 m. nesusituokusių partnerių skaičius išaugo 1200 proc.; 1 iš 3 moterų ryžtasi pagyventi su vyru prieš vestuves, 1950 m. tokių buvo vos 1 iš 10.
Kas lemia tokį tradicinės šeimos vaidmens sumažėjimą? Visų pirma, liberalios žmonių pažiūros ir noras maištauti prieš tradicijas, religiją ar bažnyčią. Nemažiau svarbi ir socialinė aplinka: juk visi taip daro, todėl toks elgesio modelis tampa priimtinas. Įsipareigojimų vengimas neretai susijęs ir su žmonių psichologinėmis problemomis: netikėjimu pilnaverčiais ilgalaikiais santykiais arba jų baime, moralės ar supratimo, kas yra tikra meilė, trūkumu.
Santuokų skaičiaus mažėjimas nulemtas ir abortų legalizavimo bei kontraceptinių priemonių pasirinkimo ir prieinamumo didėjimu, kuris suteikė galimybę mėgautis seksu išvengiant jo padarinių. Be to, per pastaruosius 50 metų labai pasikeitė žmogaus gyvenimo būdas: dabar pirmenybė dažnai teikiama studijoms ir darbui, o ne šeimai.
Ypatinga santuokos svarba
Nepaisant įspūdingos skyrybų statistikos, šeimos kūrimas turi daug pliusų. Vedybos - tai priesaika ir įsipareigojimas būti su partneriu amžinai, net jei jis padarė klaidų ar pateko į krizę. Šeima yra mūsų kultūros dalis, atspindinti vertybes ir religinius įsitikinimus. Be to, ji užtikrina saugią aplinką, kurioje gali augti laimingi vaikai.
Amžinųjų vertybių puoselėjimas – kelias į pilnavertį gyvenimą
JAV atlikti sociologiniai tyrimai atremia visus argumentus, jog pagyvenus kartu prieš vedybas, vėliau pasiseks sukurti darnesnę šeimą. Norite prieš pasižadėdami vienas kitam amžiną ištikimybę įsitikinti, kad esate suderinami lovoje? Geriau susilaikykite: tie, kurie pradeda lytinius santykius po vedybų, turi nuo 29 proc.iki 47 proc. didesnę tikimybę būti patenkinti savo seksualiniu gyvenimu nei išbandžiusieji seksą prieš susituokdami.
Ilgalaikiai neįteisinti santykiai laimingi būna daug rečiau negu susituokusių porų santykiai. Negyvenę kartu prieš vedybas vyras ir moteris skiriasi ne taip dažnai kaip pagyvenusieji „susimetę“, nes santuokinis gyvenimas pirmiesiems teikia daugiau teigiamų emocijų. Kiti argumentai prieš neoficialius santykius yra kaltės dėl gyvenimo nuodėmėje nebuvimas, mažesnė netikėto nėštumo baimė ir, žinoma, geresnis gyvenimas, sąlygojamas saugumo jausmo.
Psichologai taip pat tvirtina, kad tradicinių vertybių atsisakymas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, moterys, kurios nesusituokusios gyvena su vyru, yra 3 kartus labiau linkusios susirgti depresija nei ištekėjusios!
Kodėl jis (ji) po vestuvių pasikeitė?
Dažnai pasitaiko, kad susituokus po kiek laiko iškyla klausimas, kodėl partneris po vestuvių taip pasikeitė, kur dingo žmogus, su kuriuo kūriau šeimą? Atsakymas paprastas: visi mes nuolat augame, keičiamės. Deja, kartais ne į gerąją pusę… Tokios permainos paprastai nėra tiesiogiai susijusios su šeimos sukūrimu, tiesiog metų metus būnant kartu griūna išoriniai fasadai ir partneris parodo savo tikrąjį „aš“.
Taigi gyvename egoizmo ir malonumų ieškojimo laikotarpyje, kuriame vyrauja troškimai ragauti darnių santykių vaisius, nededant pastangų juos užauginti. Viešas pažadas prieš artimuosius mylėti partnerį laimėje ir nelaimėje turėtų priminti mums, kad esame ne vien dėl savęs.
Agnė Karvelytė
