Ar mokate klausytis?... Ne, niekas neabejoja, kad Jūs tikrai girdite, bet ar mokate klausytis? Iš pirmo žvilgsnio toks klausimas gali pasirodyti keistokas.
Juk dažniausia vertiname mokėjimą sklandžiai kalbėti, o ir bendravimas mums pirmiausia asocijuojasi būtent su kalbėjimu, o ne su klausymusi, juk klausymasis – tai kaip ir tylėjimas, ar ne?
Tačiau tyrimais nustatyta, kad bendravimo laiko didžiausią dalį, t.y. 40%, mes leidžiame klausydamiesi kitų (ir tik 35% kalbėdami!).
Klausymasis ≠ girdėjimas
Kartais manoma, kad klausytis yra tas pats kas girdėti. Tačiau tai netiesa. Girdėjimas yra įgimta žmogaus savybė, o klausymasis – išmokta. Jeigu tapatiname šiuos du dalykus, nematome prasmės mokintis klausytis, o tuomet susiduriame su daugybe problemų: prarandame svarbią informaciją, neteisingai suprantame kitus, jaučiamės nuskriausti, pasimetę, suirzę, nukenčia mūsų santykiai su kitais žmonėmis.
Efektyvus klausymasis yra aktyvus, o ne pasyvus procesas, kurio metu žmogus išeikvoja daug energijos ir jėgų, Klausymosi procese galima išskirti 3 lygius, kuriems būdingas skirtingas žmogaus aktyvumo laipsnis:
1. Klausymasis įsijaučiant.
Tai yra intensyviausias klausymasis, kuomet skiriate visą savo dėmesį pašnekovui, bandote pastatyti save į jo vietą ir pažvelgti į situaciją jo akimis. Taip klausydamiesi jūs galite išgyventi daug įvairių jausmų – džiaugsmą, pyktį, jaudulį – priklausomai nuo to, ką pasakoja pašnekovas. Taigi toks klausymasis pasižymi dideliu asmeniniu įsitraukimu.
2. Žodžių girdėjimas, bet ne klausymasis.
Girdėdami tik žodžius, jūs liekate ant „paviršiaus“, nesigilinate į tai, kas kalbama. Taip klausydamiesi jūs girdite turinį, tačiau jausmiškai neįsitraukiate, tarsi išlaikote distanciją tarp savęs ir pašnekovo. Galima sakyti, kad klausotės protu, o ne širdimi.
3. Klausymasis „laikinai atsijungiant“.
Klausydamiesi tokiu būdu jūs suprantate tai, kas vyksta, tačiau iš esmės esate susikoncentravę į save. Kartais tokiu būdu mes tik sekame pokalbio temą ir laukiame momento, kai bus galima įsiterpti. Toks klausymasis – gana pasyvus procesas be reakcijos į tai, kas pasakyta. Klausantysis dažnai pagalvoja apie pašalinius dalykus, pamiršta, apie ką buvo kalbama prieš tai, arba svarsto, ką pasakyti pačiam.
Žinoma, visuomet išlikti intensyviausio klausymosi lygyje yra neįmanoma, be to, visiškai nereikalinga. Taip klausytis galime tuomet, kai aptariama labai svarbi mums tema arba, kai bendraujame su artimiausiais žmonėmis, ar tiesiog norime parodyti pašnekovui, kad jis mums labai svarbus. Nieko blogo tame, kad kartais girdime tik žodžius arba apskritai „laikinai atsijungiame“, nėra.
Paviršutiniškai dažnai klausomės darbe arba aptardami eilinius, ypatingo dėmesio nereikalaujančius klausimus. Tačiau problema slypi tame, kad ne visi žmonės moka tinkamai klausytis, kas lemia įvairias bendravimo problemas. O gera žinia yra ta, kad klausytis galima išmokti, naudojant įvairias klausymosi technikas.
Klausymosi technikos
Prieš mokantis klausytis kitų, reikėtų pagalvoti apie save, apie savo bendravimo įpročius. Paklauskite savęs: Ar dažnai aš pertraukinėju žmogų, kuris kalba? Ar ne per greitai pradedu vertinti žmogų, kai jis kalba? Ar aš esu pakankamai dėmesingas?
1) Būkite fiziškai dėmesingas. Atsisukite į savo pašnekovą veidu. Palaikykite akių kontaktą. Įsitikinkite, kad jūsų poza ir gestai atspindi jūsų norą klausytis pašnekovo. Atsiminkite, kad pašnekovas nori bendrauti su dėmesingu, gyvu žmogumi, o ne su akmenine siena.
2) Leiskite pašnekovui išsikalbėti, laikas nuo laiko įterpdami : „Aha...“; „Uhu...“; „Taip ...“; „Suprantu...“. Taip leisite pašnekovui suprasti, kad jo atidžiai klausotės, padrąsinsite jį, padėsite kalbėti. Toks klausymosi būdas labiausiai tinka tuomet, kai pašnekovas kalba apie labai jautrius ir jam rūpimus dalykus, yra perpildytas jausmų.
3) Norėdami pasitikslinti ar teisingai suprantate pašnekovo perduodamą informaciją, į pokalbį įterpkite frazes : „Ar teisingai aš jus supratau, kad ...?“; „Tu nori pasakyti, kad...“; „Kitaip sakant, tu turėjai omeny...“ ir pan. Toks klausymosi būdas padeda išvengti nesusipratimų, parodo pašnekovui, kad jūs tikrai jį išgirdote.
4) Klausydamiesi kito žmogaus, nepamirškite empatijos, t.y. kito žmogaus jausmų supratimo ir atitinkamas atreagavimo. Empatiškas klausymosi būdas ypatingas tuo, kad leidžia suprasti pašnekovo būseną, įsijausti į jį. Toks klausymosi būdas ypač tinka tuomet, kai Jūsų pašnekovui pačiam sunku išreikšti savo jausmus. Pasakydami „Aš matau, kad tu pyksti“, „Suprantu, kad tau liūdna“ ir pan., suteiksite pašnekovui palaikymo, paramos, parodysite savo supratingumą.
Dažniausiai daromos klaidos
1) Neapsimetinėkite, kad klausote. Pašnekovas tai pastebės. Geriau prisipažinti, kad šiuo metu negalite kalbėtis dėl tam tikrų priežasčių.
2) Nepertraukinėkite, jei nėra reikalo. Jeigu rimta priežastis, dėl kurios Jūs turite nutraukti pašnekovą, visgi yra, vėliau būtinai jam priminkite kurioje pokalbio vietoje Jūs sustojote.
3) Nedarykite skubotų išvadų. Bet kokie vertinimai yra gero, nuoširdaus bendravimo barjeras.
4) Nepersistenkite su klausimais. Pašnekovas, atsakinėdamas vien į jūsų klausimus, negalės laisvai kalbėti ir pasijaus tarsi būtų tardomas.
5) Nepatarinėkite, nebent jūsų to prašo, bet net ir tokiu atveju, reiktų atsargiai išsakyti savo asmeninę nuomonę, o ne siūlyti žmogui, ką jis turi padaryti.
Klausymosi nauda
Galbūt kai kam gali kilti klausimas, ar tikrai verta mokytis klausytis? Tapdami efektyviais klausytojais, jūs užtikrinate, kad gaunate kokybišką ir tikslią informaciją. Be to, jūs pamaloninate kitą žmogų, leidžiate jam pasijusti svarbiu ir reikšmingu, kas teigiamai įtakoja bendravimo procesą. Klausymasis yra vienas iš maloniausių dėmesio ženklų, kurį galite parodyti savo mylimam žmogui.
Mokėjimas klausytis pagerina santykius su aplinkiniais žmonėmis, užkerta kelią konfliktams, skatina atsiskleidimą ir suartina žmones. Aktyviai klausydamiesi, jūs padedate kitam žmogui spręsti savo problemas, nes kalbėdamas, žmogus tarsi sugeba pažiūrėti į savo problemą iš šalies, o jausdamas jūsų dėmesį ir palaikymą, lengviau ištvers skausmą ar sielvartą.
Taigi klausykitės kitų – nustebsite, kaip pasikeis jūsų santykiai, savęs ir kito asmens matymas, koks kokybiškai kitoks taps jūsų bendravimas.
Psichologės Tatjana Nikitina ir Anna Vinkovskienė
Psichologinio konsultavimo centras „SIELOS ŽEMĖLAPIS“
