klausymasis

Neteisėtas dabartinio finansų ministro Viliaus Šapokos pokalbių klausymas buvo vienintelė tokia klaida pastaraisiais metais, teigia Seimo komisija. „Gavome atsakymą, kad tai vienintelė klaida. Tai yra techninė klaida. Atsakymas mus tenkino ir mes daugiau klausimų neturėjome“, – trečiadienį po Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas.

Slapto pokalbių klausymosi turėtų mažėti, taip žada teisėjai ir prokurorai. Mat susigriebta, kad dabar prokurorų prašymai klausytis gyventojų pokalbių tenkinami beveik automatiškai. Teisėjai tikina, kad įstatymai yra geri, tačiau teisėsaugai trūksta instrukcijų, kaip neperlenkti lazdos. Nuomonė, kad teisėsauga klausosi žmonių pokalbių ir galbūt tai daro be reikalo, vis dar gaji. O ir skaičiai kalba ne teisėsaugos naudai.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Vienintelis būdas išsiaiškinti, ar teisėjos Lidijos Valentukonytės duotas leidimas klausytis 17 BNS žurnalistų pokalbių buvo adekvatus, – kreiptis į teismą. Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Aš manau, kad tai [kreiptis į teismą, – LRT.lt] vienintelis būdas patikrinti, ar sprendimai žurnalistų klausyti buvo teisėti.

Naujienų agentūra BNS trečiadienį kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi. Prokuratūra informavo, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo klausomi ir įrašinėjami septyniolikos naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų pokalbiai telefonu.

Ar mokate klausytis?... Ne, niekas neabejoja, kad Jūs tikrai girdite, bet ar mokate klausytis? Iš pirmo žvilgsnio toks klausimas gali pasirodyti keistokas.