„Saviaktualizacija – svarbus dalykas. Noriu įrodyti žmonėms, kad visų žmogaus sugebėjimų ir potencijų realizacija yra svarbi ne vien dėl įvaizdžio. Tikiuosi, kad sąžininga saviraiška taps vidiniu pažinimu“ – Briusas Li.
Briusas Li pakeitė kovos menus, Azijos ir Amerikos kiną, galybės mokinių ir jo talento gerbėjų pasaulį. Tačiau šis poveikis nėra laikinas – Briusas Li iki šiol įkvepia ir jaudina skirtingus visuomenės sluoksnius.
Susidomėjimas jo asmenybe nuolat auga, dauguma jį laiko šiuolaikiniu filosofu ir net pranašu, nes jo žodžiai padeda atrasti nūdienos problemų sprendimus. Jis laikomas disciplinos, jėgos ir išminties pavyzdžiu.
Li filosofija formuoja tobulesnio pasaulio vaizdą – pasaulio be kančios, prietarų, korupcijos, neišmanymo. Li žodžiais, „meilės, taikos ir brolybės“ pasaulį.
Briuso Li filosofija
Briusui Li filosofija buvo ne mokslinė disciplina, o kiekvieno žmogaus vartai į nuostabius dvasios nuotykius, kurie sulaužo žmogaus galimybių ribas ir naikina abejonių ar nesaugumo šešėlius.
Briusas Li tvirtino, kad būtina pasirinkti savo tiesos kelią, jis skatino tuos, kurie palaikydavo jo požiūrį. Li buvo asmeninių teisių ir asmeninės saviraiškos, kuri pabrėžia individo suverenumą, čempionas.
Jis taip pat kalbėjo apie rimtesnius tikslus, apie visų žmonių vienybę ir dirbtinių barjerų link brolybės – tautybės, etniškumo, skirstymo į klases, kurie trukdo gyventi nepriklausomą ir vienas kitam lygių žmonių pasaulyje – pašalinimą.
Briusas Li atmetė aklą paklusimą išorinei valdžiai. Jis įtikinėjo žmones, kad šie vertintų savo gyvenimą kaip didžiausią vertybę, jis garbino „gyvenimo menininkus“, puoselėjančius savo įsitikinimus ir besipriešinančius tradicijoms bei visuomenės nuomonei.
Li teigė, kad „mes dažniau tikime tuo, ką siekiame pamėgdžioti, nei tuo, kas yra iš tikrųjų“. Todėl skatindavo ieškoti atsakymų į sudėtingiausius klausimus savyje. Dauguma žmonių nežino, kuo galima pasitikėti, jie nepasikliauja savo impulsais ir bijo ateities nežinomybės. Nesirūpinama dvasia, sustingo protas – leidžiama kitiems „imti viršų“ ir spręsti iškilusias „tikrąsias“ problemas.
Toliau šiame ir kituose straipsnio dalyse pateiksime Briuso Li mintis įvairiais gyvenimo klausimais. Šioje dalyje aprašysime gyvenimą apibendrintai, o taip pat ir tuštumą, laiką, realybę, net mirtį.
Keli pirmieji principai
Pradžia – tuštuma. Norėdamas atsigerti vandens iš manojo puodelio, turi ištuštinti savąjį. Mano drauge, atsikratyk išankstin
ių nuostatų ir būk neutralus. Ar žinai, kodėl šis puodelis toks naudingas? Nes jis – tuščias.
Gyventi – nuolat turėti savo požiūrį. Gyventi – nuolat išlaikyti savo požiūrį, todėl palik tą šydą, kuris skyrė atsiskyrėlišką, visuomenės nuomonių nulemtą gyvenimą ir tiesiog priimk tai, kas yra sakoma. Turėk omenyje: nesiekiu nei jūsų pritarimo, nei nenoriu jūsų skatinti. Nedaryk išvadų, „taip yra“ arba „tai yra tai“. Džiaugsiuos, jei nuo šio momento visko pradėsi siekti savarankiškai.
Manipuliacija ir kontrolė nėra vieninteliai gyvenimo malonumai. Tam, kad taptum savimi, išmoktum užimti tinkamą vietą gyvenime, harmoningai ugdytum savo asmenybę, atsikratytum spontaniškumo, turi suprasti, jog manipuliacija ir kontrolė nėra vieninteliai gyvenimo malonumai – taip, taip, taip!
Kartais gyvenimas būna nemalonus. Gyvenimas – nuolat vykstantis procesas, kuri kelyje kartais pasitaiko nemalonių dalykų – jei gali palikti randą, tačiau gyvenimas teka, nes stovintis vanduo greitai išdžiūsta. Tęsk kelią drąsiau, mano drauge, nes kiekviena patirtis – pamoka. Gyvenk visavertį gyvenimą, kartais jis būna gražus, o kartais – ne.
Gyvenimo tobulumas slypi paprastume. Kai atsisakai materialinių vertybių naudos, atsižadi pasipūtimo, savanaudiškumo, nuslopini troškimus, tuomet gali atrodyti, kad tobulam gyvenimui kažko trūksta, kad pilnatvė yra tuščia. Toks gyvenimas ryškus kaip šviesa, tačiau neakina. Kitaip tariant, tai – harmonijos, vienybės, pasitenkinimo, ramybės, pastovumo, savišvietos, taikos gyvenimas, ilgas gyvenimas.
Praeitis, dabartis ir ateitis. Mielas drauge, galvok apie praeitį remdamasis malonių, vertingų, teikiančių pasitenkinimą įvykių prisiminimais. Apie dabartį? Galvok apie ją remdamasis iššūkiais, galimybėmis ir laimėjimais, kurių priežastimi gali tapti tavo talentų ir energijos panaudojimas. O apie ateitį – kad tai laikas ir vieta, kur galima siekti bet kurio tikslo.
Realybė yra būti savimi. Norint tapti savimi, reikia būti savimi. Realybė savo būtyje – daikto būtis. Šia prasme būtis – būti laisvam pirmine prasme – nebūti apribotam sąsajomis, ribomis, pomėgiais, painumais.
Menas mirti. Kaip ir kiekvienas, norite surasti pergalių kelią. Ir neikada nepažinti pralaimėjimo kelio. Atsikratyti pralaimėjimo naštos – priimti ją arba išmokti mirti. Kai tą suprasite, atsivers gyvenimo tėkmė ir harmonija. Takumas – minčių atlaisvinimo kelias. Turite atsikratyti garbėtroškiškų minčių ir įvaldyti mirties meną.
Apie poreikį prisiminti. Prisiminimai – vienintelis rojus, iš kurio negalime būti išvaryti. Malonumas – vystanti gėlė, prisiminimai – išliekantis aromatas. Prisiminimai tęsiasi ilgiau nei dabarties realijos. Ilgus metus prisimenu žydintį augalą, o ne jo vaisius.
Kitoje dalyje skaitykite apie žmogų, protą, žinias bei laimę.
Eugenijus Kaminskas
