Kodėl mes nemokame spręsti problemų? Mes pratome manyti, kad jeigu visą laiką mąstysime ir viską apgalvosime iki smulkiausių detalių, galima taip nieko ir nepradėti! Pagrindinis šių dienų šūkis – „Veik!“. Jeigu nuolat kažką bandai, vienas iš variantų būtinai „iššaus“ ir padarys tave turtingą, įžymų ar bent jau sėkmingą!
Einšteinas turėjo šiek tiek kitokį požiūrį. Jis praleido labai daug laiko mąstydamas ir labai mažai – veikdamas. Šiandien turbūt būtų sudėtinga rasti žmogų, nežinantį Alberto Einšteino. Juk visai gali būti, kad Einšteino strategija buvo teisingesnė (optimali)? Arba, tarkime, labiau tinkama tam tikram planui?
Einšteinas – genijus ir jo problemų sprendimų formulė yra genialiai paprasta
Einšteinas teigė, kad jis neturėjo jokių ypatingų talentų išskyrus tai, kad jis buvo neįtikėtinai smalsus. Jis taip pat žinojo, kad labai svarbu skirti laiko giliai pažinti ir išanalizuoti tai, ko jis mokėsi. Būtent šio gebėjimo mums labai trūksta šiandien!
Konsultantas inovacijų klausimais D. Filipsas pasakojo:
„Kai Einšteino paklausė, kaip jis panaudos laiką, skirtą vienai problemai spręsti (vieną valandą), jis atsakė, kad 55 minutes jis skirs problemai ir jos alternatyvoms nustatyti, o 5 minutes – problemai spręsti.“
Tai yra visiška priešingybė tam, kaip elgiasi dauguma šių dienų vadovų. Vietoj to, kad nustatytų problemą ir išnagrinėtų ją tam, kad po to rastų tinkamiausią (optimalų) sprendimą, jie akcentuoja būtent sprendimų paieškas. Kadangi detaliai neišnagrinėjus problemos pirmas sprendimas vargu ar bus sėkmingas, po to teks ieškoti naujo sprendimo. Po to dar vieno, ir dar…
Filipsas mano, kad kai mes skiriame pirmenybę tik efektyvumui, inovatyvumas žūva. Įvarydami save į metrikų kalėjimą, mes nepakankamai įvertiname būsimas, vertingesnes perspektyvas, kurių mums gali suteikti sprendimas, kurio negalima įvertinti kiekybiškai (zondavimas, išgyvenimas, analizė, ramybė).
Mes esame pripratinti gesinti gaisrus tuojau pat, mes nuolat tikriname el. paštą ir stengiamės tučtuojau atsakyti į visus laiškus.
Mes esame ryšio zonoje visur ir visada, ir iš mūsų reikalauja praktiškai nedelsiant spręsti užduotis, tačiau neduoda užtektinai laiko problemos esmei išnagrinėti.
Jūs negalite sutrumpinti mąstymo projektavimo kelio. Tai yra nuosekliai suplanuotas procesas:
- Mes pastebime problemą.
- Generuojame sprendimus, eksperimentuojame.
- Kalbamės su vartotojais.
- Vėl teigiame.
- Ir po to visa tai paverčiame pelno šaltiniu.
Mes apkrauname save susitikimais ir užduotimis, kad parodytume mūsų komandos vertę. Mes užsiėmę, viskas suplanuota mėnesiui į priekį ir nėra laisvos minutėlės – mes dirbame! Tačiau gan dažnai tokia strategija dažnai neneša jokių rezultatų (arba rezultatai nebūna verti nei skirto laiko, nei pastangų). Kol vadybininkai ir vadovai mąstys „siaurai“, inovacijų nebus, nes inovatyvus mąstymas, o ne begalinis kažko darymo procesas veda į rezultatus!
