Uošvės turbūt yra patys populiariausi vyrų anekdotų ir juokų personažai žemėje. Jos yra vienas pagrindinių komikų pajuokos objektas, o televizijos humoro serialuose visada vaizduojamos kaip raganos, bobos arba furijos.
Nors daugelio žmonių vedybiniame gyvenime uošvės iš tikrųjų kelia problemų ir trečdalis dėl skyrybų labiausiai kaltina uošves, pasėjusias nesantaiką, daugiausia keblumų susiję ne su žmonos motina, o su vyro motina.
Anyta gali išprovokuoti daugiausia viešų nusiskundimų, bet jie yra labiau apsimestiniai, nenuoširdūs, o ne protestas prieš realią problemą. Apie anytų vaidmenį vedybiniame gyvenime bei jų keliamas problemas ir pašnekėsime šiame straipsnyje. Remiamės Alano ir Barbaros Pyzų parašyta knyga „Kodėl vyrai verkia, o moterys meluoja“.
Tikroji kaltininkė - anyta
Nepakenčiamos uošvės daugumai vyrų nėra svarbiausia problema. Taip, uošvė gali erzinti, ant jo bambėti ir supykinti, bet dauguma vyrų paprastai jas mėgsta. Priešiškumas uošvei vyrų gyvenime tikrai nedominuoja.
Sena lenkų išmintis sako: „Kelias į uošvės širdį atsiveria per jos dukterį“. Tai suvokia daugelis vyrų. Žmonos motina užvis labiausiai trokšta, kad jos duktė būtų laiminga. Ir jeigu vyras padaro ją laimingą, ji irgi bus patenkinta.
Tikrų dramų daugelyje šeimų kaltininkė yra vyro motina, partnerės anyta. Tyrimai, kuriuos atliko Jutos universitetas, atskleidė, kad daugiau nei 50 proc. visų šeimų labai nesutaria marti ir vyro motina, nesantaikos sukėlėja bei užsispyrėlė.
Nors ne visoms anytoms galima tai taikyti, tačiau daugumą marčių dvasiškai alina į reikalus besikišanti, valdinga ir įkyri vyro motina, negalinti nukirpti bambagyslės, jungiančios ją su sūnumi. Moteriai paprastai atrodo, kad įtempti santykiai su anyta, gali sukelti kančią, sielvartą, o galiausiai išklibinti santuokos pamatus.
Žinoma, ne visos anytos tokios negeros ir piktos. Jutos universiteto atlikti tyrimai rodo, kad maždaug 50 proc. anytų drumsčia šeimos gyvenimą, likusios galbūt blogiausiu atveju laikosi nuošaliai arba šeimai ir artimiesiems visada atskuba į pagalbą ir dosniai viskuo dalijasi.
Gyvenimiškas pavyzdys
Kas geriau galėtų apibūdinti konfliktus sukeliančias situacijas jei ne gyvenimiški, gana dažnai poroje pasitaikantys pavyzdžiai.
Jie buvo vedę tik prieš šešis mėnesius, kai jų ką tik susikurtas laimingas gyvenimas pradėjo braškėti. Anytai ėmė rodytis, kad su Tomu gyventi darosi nebeįmanoma. Jis išmėtydavo drabužius kur papuola, ant grindų valiodavosi šlapi rankšluosčiai. Anytai trūko kantrybė.
Anyta: Tomai, tu tikras paršas - nebegaliu daugiau su tavimi gyventi!
Tomas: Tu pati dėl to kalta - esi tokia nervinga ir užgaidi, kad varai mane iš proto! Nieko panašaus nebuvo, kai gyvenau namie. Motina niekada nesiskundė manimi ir tuo, ką darydavau!
Anyta: Gerai - pasikalbėkime apie tavo motiną. Su tavimi pagyvenusi šešis mėnesius negaliu įsivaizduoti, kaip ji tave augino - ji tave išlepino. Tu manai, kad moterys turi daryti viską - skalbti, gaminti valgį, lyginti, tvarkyti namus ir darbuotis nuo ryto iki vakaro, - ne, tau į tai nusispjaut. Tavo motina išaugino pabaisą, ir aš neketinu daugiau to kęsti.
Tomas: Kuo čia dėta mano motina? Kodėl negali kalbėti iš esmės ir liautis kaltinti visus, išskyrus save?
Dažnai moteriai atitenka motinų suluošinti ir sugadinti sūnūs. Jos puoselėja savo sūnus, jiems gamina, valo, skalbia ir lygina manydamos, kad taip jiems rodo savo meilę, bet iš tiesų kai sūnus pradeda gyventi su kita moterimi, tokie dalykai tik sukomplikuoja jo gyvenimą. Galiausiai sūnums pasidaro labai sunku atlikti tai, ką už juos darydavo motinos.
Gyventi su tokiu lepūnu nelengva, bet užuot kritikavus jo motiną, moteriai, tiesą sakant, daug naudingiau būtų išmokyti vyrą daryti tai, ko ji nori, ir nekaltinti jo motinos. Dabar jis jau suaugęs vyras ir privalo atsakyti už save.
Šios problemos labai sudėtingos ir painios, nes į jas įsivėlę trys žmonės, kurių santykiai gali būti visai geri, kai visi trys yra emociškai subalansuoti, nepriklausomi, nesavanaudiški ir užjaučiantys, arba įtempti, kai vieno, dviejų arba visų trijų poelgius skatina pavydas, egoizmas, priklausomybė, nesubrendimas, savanaudiškumas, emocinis nepastovumas.
Kodėl kartais sunku būti anyta
Svarbu nepamiršti, kad anytų padėtis sudėtinga, nes marčios dažniausiai labai artimai bendrauja su savo motinomis, su kuriomis nuolatos smulkiai aptaria visus mažmožius.
Motina nori dalyvauti savo vaiko gyvenime. Normalu, kad mergaitė labiau pasikliauja savo motina, o ne anyta. Tai gali sukelti anytos pavydą. Anytos visada galvoja apie tai, ką veikia jų sūnūs, ypač jeigu tai vienintelis jų vaikas, o jų gyvenimas nuobodus ir bespalvis.
Ar jis teisingai maitinasi? Ar jis gyvena švariuose namuose? Ir t.t. Bet sūnūs su savo motinomis pasikalba labai retai. Todėl anyta nedaug ką žino ir pasijunta išstumta iš naujos šeimos, taigi mano, kad vienintelis būdas dalyvauti sūnaus šeimos gyvenime - nuolat sukinėtis aplinkui.
Moteriai draugaujant su vyru dažnai sunkiai seksis bendrauti su jo motina, todėl vyrui geriau laikyti ją nuošalyje. Bet kai vedybiniame gyvenime viskas nusistovi, atrodo, tarsi dvi moterys kautųsi dėl vieno vyro.
Bet visas problemas galima išspręsti. Tik reikia to norėti. Su šia situacija sūnus ir arti turi susidoroti nieko nebijodami ir viską gerai apsvarstę.
Kitoje, antroje šio straipsnių ciklo dalyje aprašysime sprendimus, kurie gali padėti išspręsti problemas su vyro motina.
Vitalija Čižauskaitė
