Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos srities, profesorė Rūta Nadišauskienė informuoja: Kvėpavimo takų infekcijomis nėštumo metu kasmet suserga 20-30 proc. nėščiųjų, iš jų 10 proc. – laboratoriškai patvirtintu gripu. Gripas yra viena dažniausių infekcijų nėštumo metu.
2009-2010 metų gripo pandemijos metu nėščiosios, kurios sudaro 1 proc. populiacijos, sudarė 7-10 proc. hospitalizuotų, 6-9 proc. gydytų reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose ir 6-10 proc. nuo pandeminio gripo mirusių ligonių. Be to, nėščiųjų hospitalizacijos dažnis dėl pandeminio gripo buvo 4-5 didesnis nei nenėščių moterų, o sunki ligos forma – 4 kartus dažnesnė nei bendrai populiacijoje. Pandeminiu gripu sirgusioms nėščiosioms priešlaikinis gimdymas stebėtas 1-39,5 proc. atvejų, intrauterininė vaisiaus žūtis – 2,9-11,1 proc., naujagimių mirtis 2,3-7,1proc. Įprastinio sezoninio gripo epidemijų metu nėščiųjų, ypač esančių III nėštumo trimestre, hospitalizacijos dėl ūmių respiracinių infekcijų rizika yra 4-7 kartus didesnė nei nenėščių moterų, o esant gretutinėms ligoms ši rizika padidėja 5-12 kartų. Moterų, kurios nėštumo metu perserga gripu, naujagimiai dažniau turi širdies ir stambiųjų kraujagyslių patologiją bei įgimto gomurio ir lūpos defektą. Nėra visiškai aišku, ar tai nulemia tiesioginis viruso poveikis, ar aukšta kūno temperatūra (hipertermija) ligos metu. Naujagimiams ir kūdikiams, ypač iki 6 mėn. amžiaus, gripas taip pat labai pavojingas. Jis ypač grėsmingas naujagimiams, gimusiems prieš laiką. Dėl nepakankamumo plaučių brandumo neišnešiotiems naujagimiams gripas greitai komplikuojasi bakterine pneumonija, laringotracheobronchitu, vidurinės ausies uždegimu, encefalopatija. PSO, Europos ir JAV ligų prevencijos ir kontrolės centrai, akušerių-ginekologų, infektologų bei pediatrų asociacijos Europoje, JAV, Kanadoje įvardija nėščiąsias kaip svarbiausią gripo rizikos grupę ir rekomenduoja visas nėščias moteris skiepyti nuo gripo. Atsižvelgiant į PSO ir Europos Komisijos rekomendacijas, Lietuvoje nėščiosios priskiriamos rizikos grupei susirgti gripu ir nuo 2010 m. skiepijamos nemokamai. Deja, nėščiosios mūsų šalyje nuo gripo skiepijasi ypatingai vangiai: 2010-2011 m. pasiskiepijo tik 35, 2011–2012 m. – 45, 2012–2013 m. – 69, 2013–2014 – 73 nėščios moterys. Pagrindinis vakcinacijos nuo gripo tikslas – nuo ligos ir jos komplikacijų apsaugoti pačią nėščiąją. Kiti svarbūs nėščiosios skiepijimo tikslai yra išvengti gripo naujagimiui ir kūdikiui bei sumažinti nėštumo komplikacijų riziką. Nuo gripo rekomenduojama skiepyti planuojančias pastoti gripo sezono metu (nuo 40 iki 20 metų savaitės) ir visas nėščiąsias bet kuriame nėštumo trimestre.
Vakcina nuo gripo yra inaktyvuota. Šiemetinės gripo vakcinos sudėtis yra tokia pati, kaip ir praėjusiais metais. Į vakcinos sudėtį įeina trijų tipų gripo viruso antigenai: A/California/7/2009 (H1N1); A/Texas/50/2012 (H3N2) ir B/Massachusetts/2/2012.
Gripo vakcinų imunogeniškumas, paskiepijus nėščiąsias, nesiskiria nuo atitinkamo amžiaus nenėščių moterų. Nėštumo fiziologiniai pokyčiai neturi įtakos imuniniam atsakui į vakciną. Imuninis atsakas susidaro po 2 savaičių, todėl naudingiausia skiepytis dar prieš prasidedant gripo sezonui.
Daugelio tyrimų duomenimis, inaktyvuotos gripo vakcinos yra saugios, jos nesukelia šalutinio poveikio ir komplikacijų motinoms ir jų vaisiams. Labai svarbu tai, kad pasiskiepijusi nėščioji ar žindyvė apsaugo ne tik save, bet ir savo naujagimį bei kūdikį, kurie nuo gripo gali būti skiepijami tik nuo 6 mėn. amžiaus.
Naujagimius ir kūdikius nuo gripo apsaugoti padeda ir „kokono“ metodas, kai skiepijami su naujagimiu bei kūdikiu artimą kontaktą turintys asmenys (žindyvė, namiškiai bei medicininis personalas).
Valstybės dotuojama gripo vakcina, skirta rizikos grupių, tame tarpe nėščiųjų ir medicinos personalo, skiepijimui mūsų šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigas pasieks paskutiniąją rugsėjo savaitę.