Europos Sąjunga ryžtingai nusiteikusi toliau kalbėtis su Maskva. Kada gi ji pagaliau supras, kad Maskva visiškai nenori jos klausytis?
Atsiprašome komiko Robino Williamso, tačiau būtent jo frazė „Stok! O jei ne, mes pakartosim –„Stok!“ pirmiausia ateina į galvą, kai pradedi analizuoti pirmadienį paskelbtą Europos Sąjungos pareiškimą dėl Rusijos tęsiamos Gruzijos okupacijos, rašoma redakciniame dienraščio „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Specialiai sušauktame ES valstybių vadovų susitikime Briuselyje Europos šalių lyderiai Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui pasakė, kad jis turi vykdyti sutarties dėl ugnies nutraukimo, sudarytos tarpininkaujant Prancūzijai, sąlygas, įskaitant Rusijos kariuomenės atitraukimą į pozicijas, kurias ji užėmė iki konflikto pradžios. Jei Medvedevas to nepaisys, perspėjo jie, ES surengs dar vieną valstybių vadovų susitikimą.
Ir viskas. Praėjo beveik trys savaitės, kai Medvedevas pasirašė sutartį dėl paliaubų, ir penkios dienos po to, kai Maskva atsiskyrė nuo viso pasaulio, pripažindama Gruzijai priklausančių Abchazijos ir Pietų Osetijos paskelbtą nepriklausomybę. Tačiau Europos lyderiams, iš visko sprendžiant, reikia daugiau laiko situacijai Kaukaze apmąstyti ir apie ją pakalbėti.
Nors ne, dar ne viskas, pastebi dienraštis. Europos Sąjungos valstybių vadovai vis dėlto suformulavo vieną konkretų grasinimą. ES pareiškė įšaldysianti derybas su Rusija dėl naujos ekonominio bendradarbiavimo sutarties, jei Rusijos kariuomenė iki kito pirmadienio nebus atitraukta į pozicijas, kurias užėmė iki rugpjūčio 7 dienos. Europiečiams prireikė daug mėnesių, kad patys tarp savęs susitartų dėl tokių derybų pradžios. O Rytų Europos valstybių vadovai dar iki Rusijos įsiveržimo į Gruziją leido suprasti, kad jų šalys vargu ar artimiausiu metu sutiks pasirašyti tokią sutartį. Beje, didelio noro dėl to nerodė ir pati Maskva.
Po ES vadovų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Prancūzijos, šiuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungai, prezidentui Nicolas Sarkozy buvo užduotas tiesus klausimas: ar tiesa, kad ES – tai tik „popierinis tigras“? Sarkozy, neabejotinai supykęs dėl tokio palyginimo, atsakė, kad „jėgos demonstravimas, žodiniai išpuoliai, sankcijos ir atsakomosios sankcijos niekam nebus naudingi“. Jis neatsakė, kaip dabartiniai Briuselio raginimai elgtis ramiau gali duoti naudos Gruzijai.
N. Sarkozy taip pat pabandė įrodyti, kad jo pastangos pasiekti susitarimą dėl ugnies nutraukimo buvo prasmingos, rašo „The Wall Street Journal“. Tačiau ir šiuo požiūriu gruzinai su juo gali nesutikti. Rusija pasinaudojo aptakiomis paliaubų sutarties formuluotėmis, kad pateisintų iki šiol tebesitęsiantį savo kariuomenės dislokavimą Gruzijoje toli nuo pradinės konflikto zonos. Sutartyje dėl paliaubų buvo įrašytas raginimas pradėti tarptautines derybas dėl saugumo ir stabilumo atsiskirti siekiančiuose regionuose. Tačiau tai nesustabdė Medvedevo, ir jis pripažino jų nepriklausomybę. Užvakar nuskambėję ES raginimai pradėti tokias derybas neturi jokios prasmės: šio arklio į gardą nebesugrąžinsi.
Tačiau pats ciniškiausias pirmadienį paskelbtas pareiškimas buvo Sarkozy bandymas pasinaudoti šiuo konfliktu ir įbauginti Airiją, birželį atmetusią ES Lisabonos sutartį. „Ši krizė parodė, kad Europai reikalingi stiprūs ir patvarūs institutai“, panašūs į tuos, kuriuos ji galėjo susikurti pagal Lisabonos sutartį, pareiškė Sarkozy.
Ne, Europai reikia politinės valios, o naujoji sutartis šios problemos neišspręs, tvirtinama straipsnyje. Užuot barus Airijos rinkėjus už savo demokratinių teisių realizavimą, Sarkozy verčiau reikėjo įvardinti ir sugėdinti tas Europos Sąjungos valstybes, kurios, siekdamos įsiteikti Maskvai, užvakar sutrukdė ES užimti kur kas griežtesnę poziciją.
Kol kas Europa ryžtingai nusiteikusi tęsti tolimesnes derybas su Maskva. Kada gi ji supras, kad Maskva nenori jos girdėti? – klausia „The Wall Street Journal“.
