Pernai metų pirmąjį pusmetį žuvo 111 eismo dalyvių, tuo pačiu šių metų laikotarpiu – 116. Iš jų 45 buvo pėstieji, 32 – automobilių vairuotojai, 26 – transporto priemonių keleiviai, 9 – dviratininkai, 2 – motociklų vairuotojai. Palyginti su 2013 metų sausio-birželio mėn., automobilių ir motociklų vairuotojų šiemet per pirmąjį pusmetį žuvo 15 proc. mažiau. Bet tragiškai išaugo žūčių skaičius tarp dviratininkų (+28,6 proc.) ir pėsčiųjų (+12,5 proc.).
2014-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvos keliuose įvykusiose avarijose buvo sužeista net 13,1 proc. daugiau eismo dalyvių nei pernai tuo pačiu metu – iš viso 1903 žmonės. Iš visų eismo dalyvių kategorijų sužeistųjų mažėjo tik tarp pėsčiųjų (-8,2 poc.), tuo pat metu per pusmetį automobilių vairuotojų buvo sužeista 24,3 proc., dviratininkų – net 29,1 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laiku.
Labiausiai padaugėjo avarijų, kai buvo užvažiuota ant gyvūno (+50 proc.). Susidūrimų su motociklais 2014 m. sausį-birželį skaičius ūgtelėjo 38,1 proc., su stovinčiomis mašinomis – 15,8 proc., su dviračiais – 14,2 proc., transporto priemonei apvirtus – 13,1 proc.
Šiemet per pirmąjį pusmetį dėl vairuotojų kaltės žuvo 64 žmonės. Bet tai yra 12,3 proc. mažiau nei 2013 metų sausio-birželio mėnesiais. Tiesa, mažėjimas fiksuotas tik dėl to, kad šiais metais drausmingiau elgėsi motociklų ir mopedų vairuotojai. O dėl lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės 2014 metais per pirmus šešis mėnesius žuvo 59 eismo dalyviai, arba net 13,5 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį. Labiausiai – net 50 proc. - žūčių keliuose padidėjo dėl dviratininkų kaltės. Tiesa, jei avarijose, kurių kaltininkai buvo dviračių vairuotojai, žuvo tiktai 4 eismo dalyviai.
Matydama, kad vėl fiksuojamas tragiškų avarijų skaičiaus Lietuvoje augimas, kelininkai ir policija, kitų už saugų eismą keliuose atsakingų valstybės institucijų atstovai intensyvina šviečiamąsias akcijas. Tarkim, nuo rugpjūčio policija prisideda prie saugaus eismo projekto „Nebūk briedis“. Projektas skatina atšvaitų naudojimo kultūrą ir kartu padeda informuoti visuomenę, kaip taisyklingai naudoti atšvaitus.
Atšvaitai pirmiausia svarbūs saugojant pėsčiųjų gyvybes ir sveikatą. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį pusmetį eismo įvykiuose žuvo 45 pėstieji ( 38,8 proc. nuo visų žuvusiųjų) ir 473 buvo sužeisti ( 24,9 proc. nuo visų sužeistųjų). 28 pėstieji gyvybę prarado tamsiuoju paros metu, didelė dalis žuvusiųjų nevilkėjo nei šviesą atspindinčių liemenių, nei segėjo atšvaitus.
„Rodos, visi suvokiame, kam reikalingi atšvaitai, ir suprantame jų būtinumą, bet daugelis iš mūsų kažkodėl jų nesegime. Ir blogiausia yra tai, kad dažnai pamirštami mažiausieji eismo dalyviai, kuriais mes, suaugusieji, turėtume pirmiausia pasirūpinti, t.y. prisegti jiems šviesą atspindintį elementą – atšvaitą“, - specialiai projektui sukurtoje internetinėje svetainėje nebukbriedis.lt cituojamas Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Ten pat teigiama, kad „atsižvelgdami į šią problemą ir siekdami gerinti situaciją šalies keliuose, visą rugpjūtį pareigūnai dalins lankstinukus su informacija, gyvai atsakys ir klausimus ir švies visuomenę apie atšvaitų svarbą.
Policija ir taisyklingo atšvaitų naudojimo kultūrą skatinantis projektas „Nebūk briedis“ primena, kad taisyklingai segėti atšvaitą reiškia: kad jis yra pritvirtintas prie drabužių taip, kad yra matomas iš visų pusių; virvele pervertas pakabinamas atšvaitas yra segtuku prisegtas prie drabužių dešinėje pusėje (pavyzdžiui, ant kišenės), ir jis privalo švytuoti žmogaus kelio aukštyje; atšvaitas-juostelė yra mūvimas ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar ant kojos blauzdos; prisegto ar mūvimo paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis, kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jie apšviesti.
