Seime užregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa, siūlanti bausti už automobilio ridos klastojimą. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 88 proc. lietuvių tokiam siūlymui pritaria. Net trečdalis apklausos dalyvių nurodė, kad tinkamiausia bausmė už tokį nusižengimą būtų laisvės atėmimas.
Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt plėtros vadovo, įtarti, kad rida buvo suklastota, galima atidžiau apžiūrėjus automobilio išorę ir vidų. Kuo automobilis daugiau naudotas, tuo labiau pastebimas jo nusidėvėjimas, pavydžiui, išsėdėta vairuotojo sėdynė, aptrintas vairas, pedalai.
„Akylesni pirkėjai pastebi, kad automobiliai Lietuvoje pigesni nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Kaip taip gali būti? Juk vien pargabenti automobilį reikalinga darbo jėga, transportas, degalai ir kitos išlaidos. Atsakymas iš tiesų slypi ridoje. Perkant automobilį iš Vokietijos tereikia „pakoreguoti“ jo ridą ir taip pakelti jo vertę“, – sako V. Daukšas.
Pasak jo, Vokietijoje normalu eksploatuojant dyzelinius automobilius per metus nuvažiuoti 20-30 tūkst. kilometrų. Iš Vokietijos yra atvežami ir Lietuvoje populiariausi 10-15 metų automobiliai. Remiantis paprasta matematika, galima paskaičiuoti, kad 10 metų senumo automobilis vidutiniškai gali būti nuvažiavęs apie 200 tūkst. kilometrų. Lietuvoje dažnai tokio amžiaus automobiliai parduodami su mažesne rida.
Tokia apgavystė, pasak V. Daukšo, Lietuvoje vis dar nelaikoma nusikaltimu, nors kitose Europos Sąjungos šalyse už ją griežtai baudžiama. Vokietijoje už ridos klastojimą pirmą kartą skiriama piniginė bauda, antrą kartą – laisvės atėmimas. Jungtinėje Karalystėje keli asmenys už ridos klastojimą jau buvo pasodinti į kalėjimą. Lietuviai mano, kad tinkamiausia bausmė už suklastotą ridą, būtų piniginė bauda. Apklausa parodė, kad tam pritaria beveik 61 proc. žmonių. Tik 8 proc. atsakė, kad už ridos klastojimą neturėtų būti baudžiama. Dar mažesnė dalyvių dalis mano, kad už šią veiklą pakaktų įspėjimo.
Kad už suklastotus ridos duomenis reiktų bausti laisvės atėmimu iki dviejų metų, sutinka beveik trečdalis apklaustųjų. Dar daugiau – 57 proc. – respondentų pritaria, kad tokia bausmė būtų tinkamiausia tiems, kurie ridą klastoja ne pirmą kartą.
V. Daukšo teigimu, priėmus Seimo užregistruotą pataisą, ridos klastojimo atvejų sumažėtų, tačiau, kaip pastebi automobilių rinkos ekspertas, toks sprendimas lemtų ir didesnes naudotų automobilių kainas.
„Lietuvoje pradėjus bausti už ridos atsukimą, kartu su automobilių kokybe ūgteltų ir jų pardavimo kainos. Kyla klausimas, ar lietuviai pasiruošę pirkti geresnės būklės, bet brangesnius automobilius? Ar toliau rinktųsi senesnes, bet daugiau nuriedėjusias transporto priemones?“, – svarsto V. Daukšas.
Apklausos dalyvių taip pat buvo klausiama, ar jie yra įsigiję naudotą automobilį su suklastotais odometro rodikliais. Beveik trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad buvo apgauti šios gudrybės, o beveik pusė įtaria, kad automobilio rida buvo sumažinta. Tik 17 proc. atsakė, jog visuomet kruopščiai renkasi automobilį ir nepatikliai žiūri į jo nuvažiuotų kilometrų skaičių.
„Prieš įsigydamas automobilį, pirkėjas turėtų atidžiai jį apžiūrėti, rekomenduojama jį patikrinti autorizuotuose servisuose. Juose galima patikrinti, kurioje atstovybėje automobilis buvo prižiūrėtas, kokia jo tikra rida, kokių problemų automobilis turėjo“, – teigia V. Daukšas.
V. Daukšas sako, kad dauguma apklausos dalyvių teigiamai vertina ir griežtesnę valstybės kontrolę naudotų automobilių rinkos ir pardavėjų atžvilgiu. Net 81 proc. respondentų pritarė, kad įvedus griežtesnę kontrolę bus labiau ginami vartotojų interesai.
