Pradėti Vakarinio aplinkkelio III etapo parengiamieji darbai – planuojama statybų pabaiga 2016 metais

Planuojama, kad statybos darbų konkursas bus paskelbtas dar iki šių metų pabaigos, o investicijos į šį paskutinį trečiąjį etapą sieks apie 365 mln. Lt. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti savalaikiai racionalūs sprendimai ir atsakingų institucijų suderinti veiksmai leis sėkmingai užbaigti Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapą iki 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigos,“ – sako Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius. Vykdant Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbus bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 “Vilniaus – Panevėžys” (Ukmergės g.), pastatyti 7 tiltai ir viadukai, taip pat bus rekonstruota 110 kV orinė linija – 19,64 km elektros perdavimo linijų. Planuojama, kad Europos Sąjungos finansuojama projekto dalis sieks 80 proc., likusios lėšos bus skiriamos iš valstybės ir Savivaldybės biudžetų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė tarpžinybinę darbo grupę, vadovaujamą mero pavaduotojo R. Adomavičiaus, kuriai pavesta koordinuoti atsakingų institucijų veiksmus įgyvendinant Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio tiesimo projektą. Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas tiesti dar 2009 metais. Jis driekiasi nuo Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės mikrorajonų link Ukmergės plento. Pirmojo statybų etapo metu buvo rekonstruotas Vilniaus Lazdynų tiltas, pastatyta trijų lygių sankirta, transporto tunelis, bei nutiesta aplinkkelio atkarpa nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g. Šiuo metu jau užbaigtas II statybų etapas. III etapo vakarinio aplinkkelio statybų metu bus nutiesta gatvė nuo Ozo g. iki Ukmergės g. Pabaigus statybas Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda su Vilniaus-Panevėžio automagistrale ir taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi. Paskutiniais duomenimis, jau baigtas Vakarinio aplinkkelio II etapas, yra vienas sėkmingiausių infrastruktūros projektų. Lyginant automobilių apkrovimą, efektyvumu šis aplinkkelis lenkia net Vilniaus – Kauno automagistralę, kuria per parą vidutiniškai važiuoja 26 tūkstančiai transporto priemonių, tuo tarpu Vakariniu aplinkkeliu – 58 tūkstančiai automobilių. Vakarinis aplinkkelis – pagrindinė užmiesčio ir tranzitinio transporto arterija, sujungianti Kauno, Panevėžio ir Minsko kelius suformuojant tarptautinių transporto koridorių tinklą užmiesčio transportui. Aplinkkelio III-etapo pabaigimas ženkliai pagerins tarptautinio, nacionalinio, regioninio ir žinoma – Vilniaus miesto transporto eismo sąlygas. Pilnai baigtas statyti Vakarinis aplinkkelis leis nukreipti tranzitinį transporto eismą nuo miesto centro, sumažins spūstis piko metu, pagerins ekologinę situaciją, leis sutaupyti degalų ir laiko.