„D1Sport“ komandos nariui, vienam iš pagrindinių šių metų Lietuvos „drifto“ čempionato organizatorių Kastyčiui Aleknai pasiekimų varžybose atžvilgiu šie metai kol kas klostosi labai gerai. Pirmajame šalies čempionato etape lenktynininkas užėmė trečiąją vietą, o neįskaitinėse varžybose „Millenium“ taurei buvo pirmas. Nenuostabu, kad „drifteriui“ kyla noras ieškoti stipresnių varžovų užsienyje, todėl šiais metais jis yra vienintelis vairuotojas atstovaujantis Lietuvą EEDC (Rytų Europos „driftingo“ čempionate).
Dalyvių paradas (nuotr. „D1Sport“ komandos arch.)
Žvilgsnis taip pat krypsta ir toliau į rytus, todėl vos tik dėka rėmėjų atsirado finansinės galimybės Kastytis nusprendė sudalyvauti Sankt Peterburge vykusiose „Kubok Belyh Nochej 2012“ varžybose. Įspūdžiai po savaitgalį vykusių varžybų dar visiškai švieži, todėl pasakodamas apie savo pasirodymą Rusijoje „drifteris“ išlieka stebėtinai išsamus.
„Varžybos vyko šeštadienį, birželio 23 d. keletą kilometrų nuo Sankt Peterburgo esančioje žiedinių lenktynių trasoje. Iš Lietuvos išvykome penktadienio vidurdienį, kelionė truko net 12 valandų, iš kurių maždaug dvi praleidome pasienyje. Nustebino tai, kad neskaitant didelių eilių, daugiau problemų muitinėje nesulaukėme ir maždaug apie vidurnaktį pasiekėme Sankt Peterburą. Rasti vietą, kurioje vyks varžybos pavyko rasti ganėtinai greitai, palikome ten priekabą su savo 400 AG galios „Nissan 200SX S14a“ bolidu ir patraukėme miegoti.
Miestas tą dieną buvo užkimštas, kadangi kaip tik birželio 23 d. rusų abiturientai šventė išleistuves, todėl net naktį tiltai buvo uždaryti tam, kad studentai galėtų laisvai vaikščioti po miestą. Ryte, apie 10 val. jau buvome pasiruošę startuoti, tačiau nežinia kur dingus greitosios pagalbos automobiliui treniruočių pradžia buvo atidėta beveik pusantros valandos. Taigi treniruotės prasidėjo apie pusė 12 ir jau po šešių-septynių važiavimų aš perpratau trasą ir galėjau ją įveikti norima trajektorija.
Per pirmus septynis važiavimus sudeginau naujų „Michelin“ padangų komplektą, kurį pakeičiau į šiek tiek geresnes „Birdgestone“. Jau po pirmo „užsimetimo“ dingo trečia pavara, kadangi tokie incidentai man ne naujiena greitai išmyniau sankabą tam, kad sulaužyto krumpliaračio metalo gabalai nesugadintų visos greičių dėžės. Ilgai ieškojome pavarų dėžės pakeitimui, tačiau rasti tinkamos nepavyko, todėl buvo nuspręsta nupilti tepalą, praplauti turimą dėžę ir važiuoti su antra ir ketvirta pavaromis. Sumanymas pavyko ir jau po pirmų 15 minučių treniruočių supratau, kad galėsiu įveikti kvalifikaciją ir netgi varžytis su kitais pilotais naudodamas tikt antrą ir ketvirtą pavaras.
Galiausiai baigėsi treniruotės, per kurias iš viso spėjau įveikti trasą maždaug 12 kartų ir prasidėjo šou dalis, kurią rusai vadina „Fan time“. Jos metu buvo dalyvių paradas, taip pat kaskadininkų su motociklais pasirodymai, šoko varžybų organizatorių klubo „Evel Empire“ merginos, o žiūrovams buvo suteikti galimybė pasivažinėti „drifto“ taksi automobiliu. Kaina už du pravažiavimus Sankt Peterburge buvo 100 dolerių.
Prasidėjus kvalifikacijai dangus pradėjo niauktis ir žiūrėdamas į dangų supratau, kad bet kada gali pradėti lyti. Būtent taip ir nutiko, o aš supratau, kad mano šansai patekti į „Top16“ gerokai išaugo. Ne paslaptis, kad ant šlapios dangos važiuoti sekasi labai gerai, kadangi pakankamai esu pripratęs prie savo bolido valdymo. Kiek netikėtai visus kvalifikacijos važiavimus įveikiau surinkdamas už kiekvieną daugiau kaip 90 balų, geriausiai buvo įvertintas paskutinis – už jį teisėjai man skyrė net 98,33 balo. Taip susiklostė, kad kvalifikacijoje užėmiau pirmąją vietą, o kadangi dėl lietaus daliai pilotų kilo problemų į „Top16“ patekau be kovos.
Pirmoji kova laukė prieš įspūdingą BMW vairuojantį rusą Feliksą Bikermaną. Jo automobilis paruoštas taip, kad mūsų čempionate jis net negalėtų dalyvauti. Pats BMW yra perdarytas į vamzdinės konstrukcijos rėmo bolidą, automobilyje naudojamos tokios medžiagos kaip kevlaras, o pakaba sukurta nuo nulio specialiai jo automobiliui. Trumpai tariant, tai tikras „monstras“, kurio kaina, manau siekia apie 150 tūkst. eurų, o gal ir daugiau. Visgi šią dvikovą laimėjau be didelių problemų, kadangi Feliksui dažnai teko koreguoti savo važiavimus, keletą kartų jis ištiesino automobilį.
„Top 8“ teko važiuoti prieš vieną stipriausių „drifterių“, kuriuos pažįstu ‒ ukrainietį Dmitrijų Illyuką. Jo „Nissan 200SX S13“ galia siekia daugiau nei 500 AG, pats automobilis sveria apie toną ir turi sekvencinę maždaug 15 tūkst. eurų kainuojančią pavarų dėžę. Šis vairuotojas užėmė pirmąją vietą pirmajame EEDC etape, o antrajame buvo antras. Manau, kad pirmą mūsų susirėmimą aš laimėjau ‒ žiūrėdamas vaizdo įrašą nelabai supratau, kodėl gi teisėjai liepė pakartoti važiavimą. Taigi teisėjams tarus „one more time“ dvikovą teko kartoti, o dėl didelių balų mano automobilis pradėjo gesti ir pralaimėjau dvikovą. Taip dėl techninių kliūčių čempionate likau ketvirtas.
Kastyčio Aleknos „Nissan 200SX S14a“ (nuotr. „D1Sport“ komandos arch.)
Kelione atgal irgi truko apie 12 valandų. Apskritai, likau patenkintas, kad svetimoje trasoje nedaug pasitreniravęs kvalifikacijoje užėmiau pirmąją vietą. Esu labai dėkingas rėmėjams už suteiktą galimybę dalyvauti varžybose. Dabar reikia kuo greičiau susitvarkyti greičių dėžę tam, kad ramia galva galėčiau lenktyniauti varžydamas dėl pirmų vietų“.
