Arba trumpai apie dažniausiai pasitaikančias avarines situacijas, susidarančias dėl netvarkingos techninės automobilio būklės, ir kaip iš jų išsisukti.
Avarija
Techniškai netvarkingas automobilis pavojingas ne tik tuo, kad gali tapti tiesiogine arba netiesiogine avarijos priežastimi. Vairuodamas tokią transporto priemonę vairuotojas yra blaškomas, jo dėmesys nukreipiamas nuo pagrindinio jo darbo. Be to, techniniai nesklandumai kartais net verčia prie vairo sėdintį žmogų sąmoningai nusižengti Kelių eismo taisyklėms.
Niekas neapsaugotas
Aišku, jei panagrinėsime eismo įvykių keliuose statistiką, avarijų, įvykstančių dėl vieno ar kito automobilio mazgo, sistemos ar detalės gedimo, pasitaiko palyginti nedaug. Tačiau šie skaičiai, anot specialistų, realios situacijos neatspindi. Mat kai nelaimė kelyje nutinka dėl kelių priežasčių, tarp jų ir šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo (vairavimo išgėrus, leistino greičio viršijimo ir panašiai), pastarasis visuomet įvardijamas kaip pagrindinė avariją lėmusi priežastis. Techniškai netvarkingas automobilis lieka antrine aplinkybe. O tai baisi neteisybė, nes būtent techninės problemos sukelia baisiausių pasekmių turinčias avarijas, palyginti su eismo įvykiais, įvykstančiais dėl vairuotojų ar kitų eismo dalyvių kaltės, arba dėl prastos kelio būklės.
Nereikia nė sakyti – dauguma didelį stažą turinčių vairuotojų buvo asmeniškai atsidūrę būtent tokiose avarinėse situacijose, iš kurių padėjo išsisukti tik jų pačių sugebėjimas mąstyti greitai ir tiksliai žinoti, ką daryti. Tačiau ryžtingi veiksmai prieš avariją įmanomi tik tuomet, kai vairuotojas suvokia, kaip konkretus avarinis gedimas veikia automobilio elgesį. Taigi kaip, vaizdžiai tariant, išvažiuoti sausam iš vandens?
Sekundžių reikalas
Puikiausiai ligi tol veikusi stabdžių sistema dažniausiai sugenda nutrūkus (arba įtrūkus) stabdžių vamzdeliams arba žarnelėms, tuomet stabdžių sistemoje staiga nukrinta slėgis (vairuotoją apie tai turi informuoti signalinė lemputė arba manometras).
Dauguma šiuolaikinių automobilių turi padalytas stabdžių sistemas – kiekvienai ašiai, tačiau keliuose vis dar apstu transporto priemonių su vieno kontūro stabdžių pavaros sistema. Tokiu atveju nutrūkus vienam kuriam vamzdeliui visiškai iš rikiuotės išeina visa sistema. Ko griebtis vairuotojui tokioje ekstremalioje situacijoje?
Pirmiausia, kad ir kas nutiktų, nepraraskite savitvardos. Jeigu persigąsite, negalėsite per kelias sekundes – o būtent tiek laiko teturėsite – įvertinti aplinką ir nuspręsti, ką ir kaip darysite. Juolab kad per tas akimirkas reikėtų dar spėti ir įjungti avarinius žibintus.
Jei vis dėlto jaučiate, kad šiek tiek laiko dar turite, pasistenkite kuo sklandžiau sustabdyti automobilį stabdydami varikliu (perjungdami pavaras iš aukštesnės į žemesnę) ir rankiniu stabdžiu. Jeigu automobiliui lekiant dideliu greičiu pernelyg staigiai užtrauksite rankinį stabdį, jis gali nutrūkti neišlaikęs krūvio. Todėl tokios radikalios priemonės griebtis specialistai rekomenduoja tik situacijose, kai greitį būtina sumažinti labai greitai, tačiau trumpam, – pavyzdžiui, kad nepartrenktumėte pėsčiojo ar nesusidurtumėte su priekyje stabtelėjusiu automobiliu. Tokiomis aplinkybėmis rankinio stabdžio trūktelėjimo visiškai pakanka, kad vairuotojas išloštų laiko atlikti saugų manevrą – pasukti į kelkraštį ar šaligatvį.
Kai iki avarijos lieka tik sekundės, gelbsti puiki reakcija. Nes, be rankinio stabdžio, dar rekomenduojama išjungti variklį ir pabandyti perjungti vieną iš žemesnių pavarų. Taip, tikimybė „supjauti“ pavarų dėžę bus gana didelė, tačiau galbūt tai padės laiku sustabdyti automobilį.
Atsitrenkti į sunkvežimį – ne blogiausia
Pasitaiko, kad dėl gedimo pagrindiniame stabdžių cilindre stabdžių pedalas, vos spustelėjus jį koja, nusminga iki pat dugno ir ten užstringa. Gedimas kitas, o rezultatas tas pats: automobilis visu greičiu lekia į priekį.
Ką daryti tuomet? Ogi tą patį, kaip ir trūkus stabdžių žarnelei: įjungti avarinius žibintus ir sklandžiai, bet iki pat galo užtraukti rankinį stabdį, tada pradėti stabdyti varikliu (perjungiant žemesnę pavarą). Jeigu po to automobilis vis tiek dar gana greitai rieda, vienintelis būdas jį sustabdyti gali būti kliūtis arba šalia ta pačia kryptimi važiuojanti kita mašina.
Kita vertus, visiškai nuleisti rankų irgi negalima: vairuotojas turi bandyti vėl priversti stabdžius veikti (ypač kai dar yra laiko iki susidūrimo) – ranka arba pėda pakelti stabdžio pedalą į pradinę poziciją, o paskui staigiu smūgiu jį vėl numinti. Dažniausiai po tokios procedūros stabdžiai vėl pradeda veikti.
Ir išvis: kai kelyje sukvailioja stabdžiai, svarbiausiu išsigelbėjimo kriterijumi tampa būtent vairuotojo gebėjimas greitai susiorientuoti ir mokėjimas taisyklingai atlikti iš pažiūros labai paprastą nuvažiavimo nuo kelio manevrą (juk kartais tai vienintelis būdas išvengti skaudžių pasekmių).
Jeigu bėda ištiko užmiesčio kelyje ir pro šoninį automobilio langą matyti tik negilus pakelės griovys, pasistenkite į jį įvažiuoti kuo statesniu kampu – kad mašina neapvirstų.
Jei stabdžiai nustoja veikti gyvenvietės teritorijoje arba mieste, gana veiksmingu papildomu stabdžiu gali tapti šaligatvio bortelis – pasistenkite kuo labiau prispausti prie jo automobilį.
Na, bet jeigu stabdžiai pasako „sudiev“ ilgoje nuokalnėje, situacija ne juokais komplikuojasi. Apskaičiuota, jog nuokalnėn 30–40 km per valandą greičiu riedantis automobilis, kai nuokalnės ilgis – kilometras, o nuolydis – 6 procentai, su atjungta transmisija gali įsibėgėti iki 60–70 km per valandą. Todėl patariama iškart imtis perjunginėti pavaras: jeigu greitis didelis, nuo anksčiausios palaipsniui perjungti į žemiausią.
Jei priekyje į tą pačią pusę rieda krovininis automobilis, gana nepavojingas manevras bus rėžtis jam į galą arba užsikabinti šonu ir duoti vairuotojui ženklą sustoti.
Bet jeigu vis dėlto jokiais būdais nepavyko sumažinti greičio ir sustabdyti mašiną, kad ir kokį didelį stresą išgyvensite, nepamirškite įspėti apie jums iškilusią problemą kitus eismo dalyviams šviesos ir garso signalais – tiks net ir pro langą iškišta mojuojanti ranka.
Galiausiai, jeigu stabdžiai liovėsi veikę kalvotoje vietovėje, būtina bet kokiomis priemonėmis (kelkraščiu, griovio pakraščiu, kairiąja kelio ar kelkraščio puse) pasiekti artimiausią pakilimą ir, kai greitis sumažės beveik iki nulio, pastatyti mašiną skersai kelio, kad ji nepradėtų riedėti atgal. Tuo pat metu įjunkite atbulinę arba pirmąją pavarą, ir užtraukite rankinį stabdį.
Parengė Kostas Šalkauskis
