Sunki nežinios našta
Irena ZUBRICKIENĖ (Irena LAKAVIČIŪTĖ)
Šiemet Marijampolės jaunimo mokyklą baigusi Vaida Arminaitė (16 m.) iki šiol nesusitaiko su mintimi, kad jos baigtais mokslais negali pasidžiaugti nei mama, nei tėtis. Prieš tris mėnesius visiška našlaite likusi mergina - vienintelė tokia savo buvusioje klasėje. Gyvenimo smūgių jau subrandinta Vaida sakė kasdienybėje labiausiai pasigendanti tiesos, kurią mokykloje taip aukštindavo pedagogai, kurios nuolat mokė ir mama. Savarankišką gyvenimą bepradedanti našlaitė, šeimos užuovėją radusi močiutės namuose, trokšte trokšta žinoti, kas nužudė jos motiną Daivą Arminienę (35 m.). Vaidą slegia neatsakytas klausimas, už kokią padarytą nuodėmę mamai buvo atseikėta pačia didžiausia - gyvybės - kaina?
Apkarto našlės dalia
Anksčiau ne vienerius metus Marijampolės ligoninėje slauge dirbusi Daiva Arminienė anksti liko našlė - vyras Gintautas Arminas mirė, kai jų vienturtė Vaidutė dar tik pradėjo pažinti pasaulį. Nė trisdešimties tuomet neturėjusiai moteriai norėjosi, kad tėvo kitiems vaikams pavydėdavusi mergaitė augtų pilnoje šeimoje. O ir pati ilgėdavosi ramybę suteikiančios būsenos, kai, gyvenimui tarsi slystant iš po kojų, yra į ką atsiremti. Šitaip Daivos ir Vaidutės gyvenime atsirado Laimius Venčkauskas, išsituokęs vyras, kilęs iš gimtojo Daivos kaimo. Moters artimieji, niekada per aštuonerius sugyventinių bendro gyvenimo metus nesidžiaugę dėl Daivos pasirinkimo, šiandien bejėgiškai gūžčioja prieš likimą, "atsiuntusį" Laimių. D. Arminienės motina Ona Jaskevičienė dėl nenusisekusio dukters gyvenimo linkusi kaltinti ir save. Esą kartą, kai Daiva gyveno tik su Vaidute, užsitrenkė jos buto durys. Motina atskubėjo dukteriai į pagalbą - atsivedė pažįstamą vyrą. O šis, Laimius Venčkauskas, atėjęs tik padėti, pasiliko visam laikui, pajutęs jaukios pastogės šilumą.
- Man jis niekada nepatiko, - apie neoficialų žentą atvirai kalbėjo Ona Jaskevičienė, įsitikinusi, kad būtent jis sutrumpino dukters Daivos gyvenimą. - Būdavo, tai kartu gyvena - tai atskirai, tai išeina - tai vėl pareina. Nuolatinio rimto darbo nesusirasdavo. Padirbdavo kur kelias savaites, ir vėl laisvas, nes labiau už viską garbino alkoholį. Būsiu atvira - paskui ir duktė puolė į neviltį, kurią kartais malšindavo stikleliu.
Dangstydavo sugyventinio smurtą
Po penkių bendro gyvenimo metų Daiva ir Laimius susilaukė dukrytės Živilės. Kadangi nelengvai gyveno (dažniausiai tik iš be tėvo likusiai Vaidai valstybės skiriamos pašalpos), turėtą gerą Daivos butą išsikeitė į mažesnį ir prastesnį. Daivos pirmagimė Vaida vis dažniau likdavo nakvoti pas močiutę, gyvenančią prie pat Marijampolės esančiame Narto kaime. Ūgtelėjusi mergaitė močiutei papasakodavo, kad Laimius geria ir geria, o girtas labai dažnai muša mamą. Vaida aiškiai pasakydavo nenorinti būti motinos namuose, tad taip ir pasiliko pas močiutę.
Namiškiai dažnai pastebėdavo, kad Daiva sumušta, nuo jos veido išnykusias kraujosruvas netrukus pakeisdavo naujos. Motina, seserys Dalė ir Birutė nuolat klausdavo Daivos, ar tai Laimiaus darbas, tačiau šioji pasiskubindavo "apklausą" baigti ir įtikindavo, kad sugyventinis jos nemuša. Paaiškindavo, kad ją užpuolė ir apdaužė chuliganai, kad ji pateko į lengvutę avariją, kad nuo ko nors nukrito. Daiva fantazuodavo, o seserys greitai išsiaiškindavo, kad nei avarijos, nei svetimų chuliganų nebuvę. Ne kartą Laimius triukšmavo ir kumščiais švaistėsi bei grasino ir Daivos seserims. Vis dėlto moterys niekada nepagalvojo, kad kada nors sugyventinių barnis galėtų baigtis laidotuvėmis. Kenčiančios dukters labai gailėdavosi jos motina ir patardavo Daivai negyventi su šeimos nebranginančiu vyru, tačiau ši į tai atsakydavo tik tyla. O kai seserys pačios norėdavo paauklėti Laimių, Daiva jį gindavo, užpykdavo ir reikalaudavo nesikišti.
Susižalojo ar buvo nužudyta?
Šių metų kovo 26 - osios naktį Daiva Arminienė netikėtai atsidūrė ligoninėje. Sąmonės nepraradusi moteris skundėsi viso kūno ir galvos skausmais. Medikams kilo įtarimas, kodėl ji dažnai, rodės, tiek kartų ir neklausinėjama, vis kartojo: "Aš pati". Daiva vangiai aiškino, kad prieš dieną, būdama išgėrusi, puolė prie savo namų laiptų ir susitrenkė galvą, tačiau daugiau nei parą kentė, laukdama, kad pagerėtų. Bendrauti su teisėsaugininkais moteris atsisakė kaip niekam neturinti pretenzijų. Sunkią galvos traumą nustatę Marijampolės medikai rimtą pacientę nugabeno į Kauno klinikas. Čia ji buvo operuota, negalėjo kalbėti, tad ją aplankiusiems artimiesiems nieko daugiau nepaaiškino - bendravo tik rankos spustelėjimais. Kauno medikai nesiryžo tvirtinti, kad pacientė išgyvens. Po keturių parų Daiva Arminienė mirė. Kartu nusinešė ir savo ankstyvos mirties aplinkybių paslaptį.
- Kai nuvažiavome atsiimti dukters kūno, jei ne lavoninės sanitaras, parodęs ją pagal pavardę, patys būtume tikrai neatpažinę, - skaudžias akimirkas nenoriai prisiminė Ona Jaskevičienė. - Pasikeitusi, sudaužyta. Ekspertai stebėjosi seniai matę taip sumuštą moterį. Vėliau aš apžiūrėjusi dar aptikau ir aiškių smaugimo žymių.
D. Arminienės artimieji saugoja dokumentus, liudijančius apie Daivos gydymą ir mirtį. Juose teigiama, kad mirtį jaunai moteriai lėmė galvos trauma. Medikai ryškiai pabraukę savo išvadas: "D. Arminienė nužudyta". Jų nuomone, pats žmogus krisdamas taip - įvairiose kūno vietose - nesusižalotų. Tai rimčiausias faktas, verčiantis D. Arminienės artimuosius tikėti smurtine Daivos mirtimi. Įvykį tiriantys Marijampolės pareigūnai taip pat linkę tikėti medikais, tačiau jiems reikia tai įrodyti, o rimtų įkalčių lyg ir nėra - vien prielaidos.
Įtarimų šleifas - paskui sugyventinį
Tuoj po Daivos mirties jos artimųjų užsipultas Laimius Venčkauskas neigė bet kokius kaltinimus. Nors nuo moters patirtų sužalojimų buvo praėję jau nemažai laiko, jis demonstratyviai kaišiojo gedinčiai Daivos motinai savo rankas ir naiviai siūlėsi "duoti antspaudus". Paklaustas, kodėl, vos Daivai patekus į ligoninę, slėpė tai ir nepranešė jos namiškiams, Laimius, aštuonerius metus gyvenęs su Daiva, tikino... neradęs jų telefono numerio. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl po įvykio staiga išskalbė savo ir Daivos striukes, kitus rūbus, pakeitė patalynę, ko anksčiau niekada nesigriebdavo. Visai įmanoma, kad šitaip buvo sunaikinti mirtino nusikaltimo pėdsakai. Apie nelaimės dienomis Daivos ir Laimiaus bute girdėtą triukšmą užsiminė ir kaimynai, tačiau jie, panašių triukšmų girdėję bei sugyventinius tramdę ir anksčiau, negalėjo nurodyti konkrečios dienos.
Vis dėlto Marijampolės apylinkės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla D. Arminienės mirties aplinkybėms ištirti. Kol kas joks įtariamasis nesuimtas. Kviečiamas L. Venčkauskas atvyksta, tačiau savo kaltę neigia. Apkaltinti jį vien dėl to, kad kaskart, pasakodamas apie nelaimę, painioja dienas, neįmanoma. Pareigūnai neoficialiai kalba, kad, ieškodami D. Arminienės žudiko, atsidūrę aklavietėje.
Tai liūdina ir Daivos Arminienės namiškius, ir šešiolikmetę našlaitę Vaidą, kuri paglostyti motinos veidą tegali lytėdama pagarbiai saugomas jos nuotraukas. Panelė nevengia pasvajoti apie tolimesnį savo gyvenimą: nenorėtų turėti skriaudiką vyrą ir nekęstų jo smurto, net nesaugotų tokio vyro savo vaikams. Vaida dabar gyvena atskirai nuo trimetės sesutės Živilės, kurią po mamytės laidotuvių ėmėsi globoti tikra teta Birutė, mamos sesuo. Mergaitės dažnai matosi močiutės namuose. Mažajai Živilei būna didžiausias džiaugsmas vartyti kaime rastas nuotraukas ir grožėtis iš jų linksmai žvelgiančia savo mama. Mergytė dar nesupranta, kokia tragedija paženklino jos gyvenimą.
- Jeigu Daiva mirė ne nuo sugyventinio rankos, vadinasi, jis žino, nuo kieno kito - gal pas juos namuose tą vakarą buvo svečių? - nori kuo greičiau apgydyti netekties žaizdą keturis vaikus viena užauginusi O. Jaskevičienė, kadaise jaunos našlės dalios neatsikračiusi tik dėl vaikų. - Man labai skaudu pagalvoti, kad be tėvo likusią trimetę Daivutę, kaip dabar panašiai atsitiko ir jos Živiliukei, auginau tik tam, kad jos gyvenimą nukirstų žudiko ranka. Norime, kad tiesa būtų atskleista, bet jau netikime.
Kornelijos EŽERSKYTĖS nuotraukos: (jos yra redakcijoje)
- D. Arminienė (pasinė stamboko veido moters nuotrauka)
- Našlaitei Vaidai beliko branginti šeimos nuotraukų kampelį ("Vaida")
- Motina ilgisi keliu į namus grįždavusios dukters ("motina")
- Medikų dokumentas teigia, kad D. Arminienė buvo nužudyta ("nužudyta")
2001 06 20
