Danielė BAUKUTĖ
Vilniaus apygardos teismo teisėja D. Bajerčiūtė 12 metų laisvės atėmimu nuteisė dvidešimtmetį vilnietį Andrejų Kelbovskį. Tiek laiko sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje jis turės praleisti už savo sugyventinės Editos Želnės sunkų sužalojimą ir jos motinos Janinos Babrovskajos nužudymą. Patenkinti ir byloje pateikti civiliniai ieškiniai beveik už 22 000 litų sumą. Vien buvusiai draugei vaikinas turės sumokėti apie 15 000 litų, nes tiek kainavo motinos laidotuvės ir labai ilgas bei sunkus pačios Editos gydymas. Ir medikai, ir prokuroras, ir teisiamojo advokatė pripažino, kad E. Želnė išgyveno tik savo jaunystės dėka.
A. Kelbovskis su vienmete E. Želne jos motinos bute sostinės Žirmūnų gatvėje kartu gyveno apie pusmetį. Apie jauną porą kaimynai atsiliepdavo tik gerai - niekas nematė jų besipykstančių, negirdėjo triukšmaujančių. Nesipyko Andrejus ir su būsima uošve (pora ruošėsi tuoktis). Nors Edita matė, kad draugas nevengia išgerti, retkarčiais parūko "žolytės", tačiau daug dėmesio į tai nekreipė, atseit jaunas dar, pareis.
2000 metų rugpjūčio 17-osios rytą A. Kelbovskiui paskambino draugas ir šis išėjo su juo susitikti. Kadangi iš vakaro jaunuolis buvo šiek tiek padauginęs, nusprendė ir atsigaivinti. Taip draugeliai praslankiojo visą dieną, o vakare paskambinęs Editai Andrejus pranešė: "Važiuoju namo". Tačiau namus jis pasiekė tik 3 valandą nakties, nes, kaip vėliau paaiškėjo, prie kioskų susipažino su kažkokiais vyrais, išgėrė kartu alaus, parūkė heroino...
Pasak E. Želnės, naktį ji išgirdo verkiančią motiną ir puolė į jos kambarį, tačiau koridoriuje su peiliu rankoje ją pasitiko Andrejus ir puolė badyti. "Prisimenu jo stiklines akis", - kalbėjo teisme mergina. Editai pavyko ištrūkti ir pasibesti į kaimynų duris...
Abi sunkiai sužeistos moterys buvo nuvežtos į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, kur J. Babrovskaja mirė.
A. Kelbovskis sakosi nesupratęs, ką padaręs, tik atsibudęs vonioje visas kruvinas, o apie nusikaltimą sužinojęs iš pareigūnų.
A. Kelbovskio gyvenimas susiklostė nekaip: nužudytas tėvas, alkoholikė motina. O ir jis pats nuo 14 metų vartoja alkoholį, po to pradėjo rūkyti marihuaną, vėliau - heroiną. Dozės didėjo, atsisakyti narkotikų negalėjo, darbui Pagėgių pasienio užkardoje buvo pripažintas netinkamu. Tad nenuostabu, kad jaunuolis susirgo depresija. Jam buvo diagnozuota sunki jos forma, žymus asmenybės sutrikimas.
"Man viskas nusibodo, nenoriu gyventi", - ne kartą E. Želnė girdėjo sakant Andrejų. Vaikinas buvo gydytas psichoneurologinėje ligoninėje, tačiau trumpas gydymas nepadėjo. Nepagelbėjo ir Editos meilė.
"Aš mylėjau Editą. Manau, kad padariau nuodėmę, kurios Dievas man niekada neatleis", - kalbėjo teisiamasis, kai buvo suteikas paskutinysis žodis. Panašu, kad to jam niekada neatleis ir Edita, nes kai prokuroras pasiūlė jį nuteisti 15 metų, mergina tarstelėjo: "Per mažai".
