Ramutė PEČELIŪNIENĖ
- Gimtadienio proga šiemet gavau gerą dovaną, - sakė liepos 9-ąją savo 27-ąjį gimtadienį atšventęs Juozas Valašinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė bylos "Valašinas prieš Lietuvą" sprendimą, kuriuo pripažino, jog buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 bei 8 straipsniai. Teismas J. Valašinui priteisė 6 000 litų moralinei žalai atlyginti.
Pažintis su G. Frunda
Apkaltinęs ginklų grobimu bei prekyba, 1994 metų spalio mėnesį Aukščiausiasis Teismas J. Valašinui paskyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 1995 metų kovą Pravieniškių antrojoje SRPDK, kur tuo metu atliko bausmę, besilankant Europos Tarybos Pralamentinės Asamblėjos nariui G. Frundai, jis kartu su kitais kameros tipo patalpoje buvusiais kaliniais belsdamas į duris prisišaukė svečią pasikalbėti. Kalbėdamas pusiau angliškai, pusiau lietuviškai, J. Valašinas pasiskundė blogomis kalinių gyvenimo sąlygomis, neteisėtai paskirta nuobauda. Pažadėjęs tuo pasidomėti, G. Frunda atsisveikindamas nuteistajam paliko savo adresą.
Sugriežtintas įkalinimo režimas
Prisiminęs šešerių metų senumo įvykius J. Valašinas pasakojo, jog po šio susitikimo jis kartu su kitais kaliniais prašė prižiūrėtojų pakviesti į kamerą medikus, tačiau šie į tai nereagavo. Kaliniai atsisakė maisto, galiausiai skutimosi peiliukais susižalojo gerkles. Tada į kameros tipo patalpas atėjo tuometinis kolonijos viršininkas Igoris Zareckis, kontrolieriai. Jie nusivedė J. Valašiną į Operatyvinio skyriaus patalpas, kur gerokai paauklėjo kumščiais, bananais. Po to Juozui suleido kažkokių vaistų (sakė, jog tai raminamieji), burnon įgrūdo keletą tablečių teigdami, jog dabar palengvės. Tik grįžęs į kamerą nuteistasis tabletes išvėmė. Po šio įvykio J. Valašinui buvo paskirta nuobauda - 15 parų baudos izoliatoriuje, o netrukus teismo sprendimu buvo pakeistas įkalinimo režimas - paskirta treji metai kalėjimo.
Susidomėjo žmogaus teisėmis
Lukiškių kalėjime J. Valašinas prabuvo iki 1998 metų kovo mėnesio. Dar būdamas čia labai susidomėjo žmogaus teisėmis. Jis perskaitė nemažai knygų šia tema, išstudijavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dokumentus, susipažino su kitų šalių įstatymais, ginančiais žmogaus teises. Čia gimė mintis įkurti nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos organizaciją "Tikslas".
Laiškas iš Strasbūro
Grįžęs į Pravieniškes, J. Valašinas parašė laišką G. Frundai. Žinoma, šį laišką į Strasbūrą išsiuntė jo namiškiai - ne Lietuvoje, o Prancūzijoje. Be to, nuteistasis vos ne kasdien rašė laiškus, skundus, kreipėsi į įvairias Lietuvos instancijas - Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijas, Pataisos reikalų departamentą, Seimo narius ir t. t. Po kiek laiko J. Valašinas gavo atsakymą iš Strasbūro, kuriame buvo prašoma sukonkretinti išsakytus skundus dėl blogų gyvenimo sąlygų kolonijoje ir kitų žmogaus teisių pažeidimų (skundą jis buvo rašęs visų kalinių, o ne savo vardu), tačiau administracija šį laišką leido tiktai perskaityti ir persirašyti. Iki tol nuteistasis netikėjo, jog bus atkreiptas dėmesys į jo išvardintus žmogaus teisių pažeidimus. Susirašinėjimas su Strasbūru vyko trejus metus. J. Valašinas į šį teismą kreipėsi apie 15 kartų. 2000-aisiais Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, jog ši byla priimtina teismo jurisdikcijai, jog bus išnagrinėti galimi konvencijos pažeidimai, ir iškart pareiškėjui pasiūlė teisinę pagalbą. J. Valašinui buvo leista pačiam pasirinkti gynėją. Nuteistasis labai norėjo, kad jį gintų ne lietuvis advokatas, o užsienietis, gerai išmanantis tarptautinę teisę. Vis dėlto po kurio laiko į Pravieniškes pas nuteistąjį atvyko advokatas Vytautas Sviderskis, kuris perėmė bylos eigą į savo rankas.
J. Valašinas tvirtino, jog nuo to momento jo gyvenimas kolonijoje žymiai pagerėjo, labai pasikeitė administracijos elgesys jo atžvilgiu - dingo priekabiavimas dėl kiekvienos smulkmenos ir t. t.
Pernai, balandžio 14 dieną, Lietuvos prezidentas patenkino šeštą kartą rašytą J. Valašino malonės prašymą ir nuo likusios bausmės jį atleido. Kitu atveju nuteistajam už grotų būtų reikėję tūnoti dar dvejus su puse metų.
Skundai dėl žmogaus teisių pažeidimų
Savo laiškuose Europos Žmogaus Teisių Teismui J. Valašinas buvo nurodęs nemažai pažeidimų. Jis rašė, jog kolonijoje yra blogos nuteistųjų gyvenimo ir sanitarijos sąlygos, kad jis žeminamas, pažeidžiama jo garbė bei orumas, taip pat susirašinėjimo laisvė (cenzūruojamas susirašinėjimas su konvencijos institucijomis), kolonijos administracija jį neteisėtai baudžia už veiklą ginant nuteistųjų teises, jam neteisėtai paskirtos 9 drausminės nuobaudos.
Buvęs kalinys tikino, jog ypač skaudžią moralinę traumą jis patyrė 1998 metų gegužės mėnesį. Grįžtant iš asmeninio pasimatymo buvo atlikta jo kūno apžiūra. J. Valašinas teigė, jog norėdami pažeminti, kolonijos pareigūnai jį išrengė nuogai prie moters - kolonijos darbuotojos Janinos, kuri lydėdavo kalinius į pasimatymus. Jam buvo liepta daryti pritūpimus, pareigūnai be pirštinių čiupinėjo jo lyties organus, paskui neplautomis rankomis tikrino jam perduotą maistą - perlaužė duonos kepalą. Atliekant asmens kratą kolonijos pamainos viršininkas Petrauskas privalėjo moteriai liepti pasišalinti (o ne stovėti tarpduryje ir pučiant dūmus šypsotis), apžiūroje neleisti dalyvauti kitos lyties atstovei. Nuteistasis tvirtino, jog jo santykiai su Petrausku visąlaik buvo įtempti, nes pamainos viršininkas mėgdavo iš jo pasityčioti, "patraukti per dantį". Kadangi J. Valašinas atsikirsdavo, tuo ir užsitraukė pareigūno nemalonę. Po šio incidento nuteistasis parašė skundą Seimo kontrolieriui J. Jasaičiui. Nors buvo atliekamas tyrimas, tačiau po kiek laiko gautame atsakyme Seimo kontrolierius nurodė, jog nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. J. Valašinui buvo labai keista skaityti tokį atsakymą, kuris visiškai sutapo su kolonijos Režimo skyriaus darbuotojų pateiktomis tyrimo išvadoms. Jam buvo skaudu suvokti, jog kolonijoje visiškai nesiskaitoma su kaliniais, juolab jog prieš akis dar laukė ketveri nelaisvės metai.
Pažeisti du konvencijos straipsniai
Europos Žmogaus Teisių Teismas vienbalsiai pripažino, jog dviem atvejais (iš visų J. Valašino minimų) buvo pažeistos žmogaus teisės. Teismo nuomone, kalinamųjų asmenų kūno patikrinimas po asmeninių susitikimų turi būti atliekamas tinkamu būdu, o reikalavimas nuteistajam nusirengti nuogai moters akivaizdoje ir jo lyties organų lietimas plikomis rankomis parodė aiškią nepagarbą pareiškėjui, pažemino jo žmogiškąjį orumą. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo laiškai Strasbūro teismui bei komisijai ir šių institucijų laiškai pareiškėjui buvo atplėšti kolonijos administracijos ir perduoti atviri. Taigi konkrečiai buvo pažeisti konvencijos 3 bei 8 straipsniai.
Pinigus išdalins
J. Valašinas "Akistatai" tvirtino, jog rašydamas peticiją privalėjo nurodyti moralinės žalos atlyginimo dydį, tačiau to nepadarė, nes nemanė, kad moralinę žalą galima išmatuoti pinigais. Teismas pats įvertino šios žalos dydį ir priteisė 6 000 litų. Buvęs kalinys teigė, jog šių pinigų nepasiims. Kadangi J. Valašinas neseniai įkūrė naują Lietuvos teisių ir socialinių garantijų gynimo organizaciją, dalį gautų lėšų skirs jai, kitas išdalins sunkiai besiverčiančioms šeimoms, beglobiams vaikams, kaliniams. Šiuo metu pas jaunesniąją seserį apsigyvenęs kovotojas už žmogaus teises teigė nuolatinio darbo neturįs (jį vis dar išlaiko ir remia namiškiai), tačiau yra labai įsitraukęs į visuomeninę veiklą, toliau domisi žmogaus teisų gynimu. Jau yra parašęs kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kur atstovauja Romualdo Jono Bikulčiaus interesams. Pastarojo sūnus Darius buvo nušautas policijos pareigūnų, kuomet šie persekiojo automobilį, kuriame jis buvo kaip atsitiktinis keleivis. Sūnaus netekęs tėvas negali susitaikyti su tuo, jog policininkai buvo visiškai išteisinti. Rudenį J. Valašinas ruošiasi vykti mokytis į Maskvos žmogaus teisių institutą.
- Noriu, kad kiekvienas žmogus, jeigu jaučia, jog yra pažeidžiamos jo teisės, bandytų jas apginti, - sakė pašnekovas. - Dėl to į mūsų organizaciją, kuri įsikūrusi Kaune, Baršausko gatvėje, gali kreiptis visi, kam tokia pagalba reikalinga. Kartu ieškosime problemų sprendimo būdų.
