Gangrena įveikė benamį Zigmą
Sigitas STASAITIS
"Aš šiandien verkiau, kad neturiu už ką nusipirkti batų, kol nepamačiau žmogaus be kojų", - labai taikliai pastebėjo kažkoks išminčius. Tie, kas šiandien sunkiai suduria galą su galu, tepaskaito apie šiaulietį Zigmą Pesecką (52 m.) ir jo gangreną. Šį pilietį be paso šiauliečiu galima laikyti tik sąlyginai - jis jau daug metų neturi namų. Po truputį pragėrė savo gyvenimą, jau seniai tapo klasikiniu girtuokliu ir valkata, išmėtė dokumentus. Dabar Zigmas po truputį netenka kojų - jau pergyveno trečią amputaciją, ir visai neaišku, kiek dar nukąs piktoji gangrena.
Zigmą išklausinėti apie jo paties gyvenimą nėra lengva - šis vyras meluoja kas antrą žodį. Pasakoja kilęs iš Lietuvių tremtinių šeimos, Sibire pabaigęs žemės ūkio technikumą. Grįžęs į gimtinę Z. Peseckas dirbo kombainininku, staklininku, bažnyčių dažytoju, mechaniku. Prisipažįsta tuomet buvęs pirmą kartą nuteistas, tačiau tvirtina, kad "už svetimus trūkumus". 1963 metais išsiskyrė, žmoną palikęs su metų neturinčiu kūdikiu ant rankų. Kodėl skyrėsi?
- Aš buvau iš tremtinių, o žmona - stambi komunistė, - įsitikinęs benamis. - Ji buvo apylinkės tarybos pirmininkė, kyšius ėmė. Nesutapo mūsų charakteriai.
Labiau tikėtina, jog nesutapo ne charakteriai, o požiūris į degtinę. Z. Peseckas tuomet pirmą kartą pakliuvo į "LTP" - alkoholikų gydymo bei darbo profilaktoriumą, nors, jei tikėti benamiu, jis niekada negėrė ir negeria, tačiau "moteris melagingai įskundė". Po to Zigmas buvo nuteistas už chuliganizmą - galima spėti, jog už skundus vyras savo pačiai gerai atvelėjo šonus. Pasak benamio, kaltinimai buvo sufabrikuoti:
- Moteris melagingai įskundė, nors jos nemušiau.
Z. Peseckas tvirtina buto netekęs taip pat per blogą sugyventinę, tačiau meluoja, lyg niekas nežinotų, jog be jo paties parašo niekas buto parduoti negalėjo:
- Prieš kokius penkerius metus Šiauliuose turėjau du kambarius su bendra virtuve. Po to dvejus metus bute nebuvau, nes sirgau. Grįžęs namo pamačiau, kad buto nėra - sugyventinė Lionė pardavė.
Zigmo pasakojimu jo sugyventinė Lionė labai gėrė, o jis tik retkarčiais - kai kas nors įpildavo. Užmiršęs deklaruotą savo blaivybę, Zigmas čia pat pripažįsta, kad "Lionė tai įpildavo".
Z. Peseckui medikai draudžia gerti, nes vyras serga epilepsija, o girtam nuomaro priepuoliai dažnesni. Būtent krisdamas be sąmonės Zigmas neteko darbo knygelės, paso, dokumentų. Netekęs darbo, savo kampo, Z. Peseckas dienomis duoneliaudavo prie bažnyčios ar turguje. Vakarais benamis prašydavosi nakvynės pas žmones. Pasak Zigmo, šiauliečiai įleisdavo į sandėliuką, tačiau už tai imdavo 2 litus. Šią žiemą nakvodamas tokiame sandėliuke Z. Peseckas nušalo kojas ir rankas. Pajuodę plaštakų pirštai atsigavo, o štai pėdos ne. Prasidėjo progresuojanti kojų gangrena. Atvežtas ligoninėn Z. Peseckas ilgai nesutiko, kad būtų nupjautos apmirusios pėdos - sakė pasirašysiąs operacijai... gegužės 1-ąją, po to - per Velykas. Pūvančios mėsos dvokas nosis vis labiau rietė visiems palatos ligoniams. Gangrena ištirpdė ligonio ryžtą - pablogėjus savijautai Z. Peseckas pasirašė sutikimą. Pasak medikų, nušalėlis be reikalo tempė - gangrena tuo bjauri, kad apmirę audiniai nė trupučio negyja, o tik plečiasi. Dabar Zigmo pėdos nupjautos jau tris kartus, ir nežinia, kiek reikės dar trumpinti.
- Gal pasveikus man pasius specialius batus, - svajoja benamis. Jis įpratęs gyventi iš kitų malonės. - Gal kokia moteris mane priglaustų, ar šeima. Prižadu, negerčiau, galėčiau dirbti. Pavyzdžiui, vėl kalinėti iš skardos.
Peseck.1, Peseck2 - Benamį Zigmą lankydamas ligoninėje korespondentas jį rasdavo vis trumpesnėmis kojomis.
