Plačioje žmonių giminėje yra daug rūšių. Viena jų - politikai - iš kitų išsiskiria tuo, kad jiems reikia garbės. Daug garbės! Kaip grybams lietaus. Be garbės politikai tiesiog nedygsta arba išdygę greit nuvysta. O garbė matuojama paprastai: kai politikas kalba, kas nors klauso ir kuo daugiau klausytojų, tuo didesnė garbė.
Šia prasme pirma šių metų liepos mėnesio savaitė Vilniuje politikams buvo tikras darbymetis. Arba, pagal tą seną liaudies priežodį, ir čia politiniai atlaidai, ir ten politiniai atlaidai, o tu, politinė davatka, nors imk ir persiplėšk. Visur vis vien nesuspėsi.
Įdomesniuose renginiuose juos sveikinantiems, šventinantiems ar atidarymo kalbas sakantiems politikams garbės tikrai netrūko. Tačiau biurokratai teisingai apskaičiavo, kad jos gali pritrūkti "šventinant" ir atidarant naująjį Karaliaus Mindaugo tiltą per Nerį. Juo labiau kad tiltas buvo išbandytas ir piliečiai juo vaikščiojo į abi puses dieną prieš prasidedant didiesiems šventiniams renginiams. Tai kas, kad tiltas dar nebuvo "šventas" - nuo piktųjų dvasių ir biurokratų nenukentėjo nė vienas nepašventintu ir oficialiai dar neatidarytu tiltu vaikščiojęs vilnietis ar miesto svečias. Todėl tiltą pašventinti ir atidaryti nutarta naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Beveik vidurnaktį - 23.30 valandą. Mat tuo metu turėjo baigtis "Žalgirio" stadione vyksianti šokių šventė, o stadionas nuo Mindaugo tilto beveik ranka pasiekiamas. Iš stadiono grįžtantiems Senamiesčio ir gretimų apylinkių gyventojams trumpiausias kelias namo - per naująjį tiltą. Tereikia tik trumpam uždaryti tiltą ir žiūrovų bei klausytojų atidarymo ceremonijai nepritrūks. Juk geriau pusvalandį pastovėti prie laikinai uždaryto tilto, negu pėdinti dešiniuoju upės krantu iki Žaliojo tilto ir vėl grįžti kairiuoju krantu.
Biurokratai kartais sugeba sujaukti ir geriausius planus. Ne kitaip buvo ir šį kartą. Užuot uždarę tiltą grįžtantiems iš šokių šventės, jie tiltą užbarikadavo gerokai anksčiau, taigi ir į šventę einantiems teko nueiti sovietinius atlaidus - iki Žaliąjį tiltą puošiančių sovietinių statulų ir atgal. Už tai po šventės dešiniajame krante susirinkusi minia kantriai laukė, kol baigsis sveikinimai ir šventinimai. O kad laukiantiems būtų smagiau, kažkas išjungė gatvės apšvietimą. Politikų daug domiau klausytis tamsoje. Kišenvagiams taip pat drąsiau...
Pagaliau kalbos baigėsi. Garsiakalbiuose pasigirdo neaiškus braškėjimas - kažkokia pusiaukelė tarp muzikos ir triukšmo. Geresnę klausą turintys aplinkiniai aiškino, kad grojamas Didžiosios Britanijos himnas. Kažkas, atrodo, sumaišė karalius ar geografiją.
Po to tiltu pravažiavo keturi ar penki tamsūs limuzinai. Tokie, kokiais važinėja labai svarbūs žmonės - naujoji nomenklatūra. Ilgai kaip išganymo laukę eilės paprasti piliečiai buvo gar kartą apgauti. Tiltas vėl buvo uždarytas, o tie, kurie taip gražiai kalbėjo atidarymo ir šventinimo kalbas, dingo kaip į vandenį. Kad nors vienu žodeliu būtų įspėję, kad tiltas dėl jiems vieniems težinomų priežasčių tąnakt·paprastam piliečiui nebus atidarytas.
Maniau, kad šitaip iš savo piliečių sugebėdavo tyčiotis tik sovietinė nomenklatūra. Pusę šimtmečio išlaukę nepriklausomybės Lietuvos žmonės kantrūs - tilto atidarymo galima palaukti dar penkias, dešimt, dvidešimt minučių. Daug kas laukė pusė valandos. Mano kantrybė pasibaigė po 40 minučių - tiek laiko negalėjau patikėti, kad tokios kiaulystės įmanomos laisvame, demokratiniame, nepriklausomame krašte.
Kitą rytą tiltas jau buvo atidarytas visiems. O prie jo prikalta memorialinė lenta skelbė, kad tiltas pastatytas Vyriausybės ir savivaldybės lėšomis. Esą tai dosnios Vyriausybės ir savivaldybės dovana mokesčių mokėtojams. Ačiū Dievui, kad dėl tokios išvirkštinės demokratijos ėmė protestuoti Seimo konservatoriai. Vilniaus meras Artūras Zuokas įsakė šią kvailą lentą nuimti. Tačiau prie užbarikaduoto tilto tą naktį paliktos minios kol kas dar niekas neatsiprašė.
Kelias į demokratiją ne toks lengvas, kaip kartais atrodo. Tačiau einama gera kryptimi. Neabejoju, kad ir dėl šio nesusipratimo kas nors ras pakankamai pilietinės drąsos atsiprašyti eilinių piliečių. O ateityje, tikiuosi, tiltai bus atidarinėjami vidudienį, kai daugiau šviesos ir skaidrumo.
Glenview, Ilinojus, JAV
