Valstybės kontrolė atlikusi Žemės ūkio rūmų auditą nustatė, kad buvo išlaidaujama, kai kuriems darbuotojams mokami priedai didesni už pagrindinį atlyginimą, nepagrįstai dalijama parama. Štai rūmų pirmininkui Jonui Ramonui priklausė keturi tarnybiniai mobilieji telefonai, kuriems apmokėti kas mėnesį buvo skiriama po 1000 Lt. Be to, kontrolieriams kilo abejonių dėl kai kurių konsultacijų: jų kainos buvo žymiai aukštesnės nei kitose valstybinėse įstaigose.
Priedai didesni už atlyginimus
Didžiąją dalį valstybės biudžeto lėšų (80 proc.) rūmų administracija panaudodavo darbo užmokesčiui ir Sodros įmokoms. Auditoriai nustatė, kad šias lėšas įstatymų nustatyta tvarka Seimas skyrė žemdirbių savivaldos institucijos funkcionavimui, o ne darbo užmokesčiui. Todėl konstatavo, kad jos panaudotos ne pagal paskirtį.
Analizuodami darbo užmokesčio panaudojimą, auditoriai konstatavo, kad dalis darbuotojų už papildomus darbus gaudavo priedus prie atlyginimų, kurie būdavo lygūs arba net didesni nei pagrindiniai atlyginimai. Be to, dalis darbuotojų dar dirbo ir pagal autorines sutartis..
Įtarimai dėl konsultacijų ir 4 J. Ramono mobilieji telefonai
Palyginus teikiamų konsultacijų kainas nustatyta, kad biudžetinėse įstaigose vienos konsultacijos darbo užmokesčio kaštai sudaro nuo 50 iki 88 Lt, o Žemės ūkio rūmuose – 220-275 Lt. Auditoriai nurodė, kad grupinių konsultacijų dokumentacija yra nepatikima, o tai kelia abejonių, ar tokios konsultacijos apskritai buvo teikiamos.
Auditorių nuomone, netaupiai buvo panaudota dalis lėšų, skirtų mobiliųjų telefonų apmokėjimui. Pavyzdžiui, rūmų pirmininkui Jonui Ramonui priklausė keturi tarnybiniai mobilieji telefonai, kuriems apmokėti kas mėnesį buvo skiriama po 1 000 Lt. Tokius pat pokalbių mobiliaisiais telefonais limitus turėjo dar 9 rūmų darbuotojai.
Nepagrįstai išmokėta parama
Analizuodami paramos skyrimą žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Grikštaičiai“ auditoriai nustatė, kad rūmai nepagrįstai išmokėjo jai beveik 699 tūkst. Lt paramos investicinio projekto įgyvendinimui, nes nebuvo gavę iš bendrovės ilgalaikio turto pirkimą patvirtinančių dokumentų. Bendrovės balanso analizė rodo, kad dalies ilgalaikio turto, už kurį buvo išmokėta finansinė parama, bendrovė neturi.
Daug pažeidimų rasta išanalizavus paramos skyrimą kooperatyvui „Saulučių agroservisas“.
Rūmai nepakankamai įvertino šio kooperatyvo pateiktą investicinį projektą ir nekontroliavo lėšų panaudojimo. Todėl kooperatyvui nepagrįstai išmokėta daugiau nei 40 tūkst. Lt.
Žemės ūkio rūmai administravo paraiškų kompensacijoms gauti už kooperacijos plėtrą gavimą. Šiems tikslams 2002-2004 metams buvo skirta 5 mln. Lt. Auditoriai konstatavo, kad tikslinės paramos dydis keletu ar net dešimtimis kartų didesnis nei paramos gavėjų turtas. Pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės „Tarpučių pienas“ turto vertė – 168 tūkst. Lt, o jai buvo skirta 638 tūkst. Lt parama, kooperatyvo „Biržų grūdai“ apskritai neturėjo jokio įvertinto turto, o jai buvo skirta 124 tūkst. Lt parama. Žemės ūkio rūmai nepasinaudojo teise nustatyta tvarka gauti informaciją iš paramos gavėjų ir nekontroliavo sutarčių vykdymo.
Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius pasiūlė Žemės ūkio rūmams įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš kooperatyvo „Saulučių agroservisas“ ir kooperatinės bendrovės „Grikštaičiai“ nepagrįstai išmokėtas lėšas ir grąžinti jas į Žemės ūkio ministerijos sąskaitą.
Apie audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybės kontrolė informavo Vyriausybę, Seimo Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetus, Žemės ūkio ir Finansų ministerijas bei Generalinę prokuratūrą.
