Albertas ONIŪNAS
Žemaitis nuo Plungės Bernardas Surblys (72 m.) išgarsėjo Lietuvoje kaip geriausias autokonstruktorius. Ūkininkas gyvena ne itin turtingai, todėl benzinas ir dyzelinis kuras jam jau seniai ne pagal kišenę. Štai tada žmogus ir prisiminė jau seniai pamirštą, tačiau labai pigų automobilinį kurą - paprasčiausias malkas. Dabar B. Surblys senu rusišku sunkvežimiu GAZ-52 su įmontuotu dujų generatoriumi važiuoja pro degalines su šypsena žvelgdamas į vis didėjančias kuro kainas.
Traktorių kūreno malkomis
Bernardo Surblio vienkiemis yra netoli posūkio į Platelius, nuo Plungės važiuojant Mažeikių link. Užupio kaimo ribose. Technikos senasis ūkininkas turi iki valiai - trys traktoriai, keturios rusiškos lengvosios ir, žinoma, garsioji "gazelka". B. Surblys prie technikos - nuo mažens. Prisimena dar vokiečių okupacijos laikus. Tada, dar paauglys, ir pirmąsyk pamatė malkomis kūrenamus automobilius. Tokiais sunkvežimiais važinėjo vermachto kareiviai. Buvo Plungėje net ir lengvasis, šiek tiek panašus į rusišką "Pobedą", malkomis varomas automobilis. Vyresnysis B. Surblio brolis per karą įsigijo traktorių "Fordson" geležiniais ratais. Tą traktoraitį reikėjo "maitinti" žibalu, o jo tuo laiku ir paprasčiausiai lempai sunku buvo gauti. Todėl Surbliai įsigijo vokišką dujų generatorių "Imbert" ir sumontavo jį traktoriuje. Arti jis ir taip buvo nelabai tinkamas, o perdirbtas tapo geriausiu mechanizmu javams kulti. Taip, pasikūrę traktoraitį malkomis, Surbliai ir važinėjo iš vieno ūkininko pas kitą, kūlė javus. B. Surblys dabar jau nebeprisimena, koks to traktoriaus likimas. Užėjus rusams jokios nuosavybės jau nebebuvo galima turėti ir tas fordsonas kažkur pradingo.
Vėjo malūnas - šernams baidyti
Sovietmečiu B. Surblys dirbo ir kolchoze, ir melioracijos įmonėje, bet visą laiką ką nors savo dirbtuvėse vienkiemyje konstravo. Prie medžio darbų nebuvo linkęs - tik krosnis malkomis kūreno, o suvirinti kokią nors paties sugalvotą konstrukciją iš metalo B. Surbliui buvo vienas juokas. Pats pasigamino grūdų džiovyklą, įvairių padargų traktoriui. Viena svarbesnių problemų ūkininkui dar ne taip seniai buvo šernai. Prisiveisė jų gyvas galas, o medžiotojai tik nedidelę dalį iššaudo. Riestasnukiai taip įsisuko į bulves, kad B. Surblys jau nebežinojo, kaip su jais ir kovoti. Štai tada žmogus sugalvojo netradicinį problemos sprendimo būdą - sukonstravo vėjo malūną, prijungė prie jo specialią tarškynę ir pastatė lauke. O kad būtų tikriau, dar ir piktą vilkšunį netoliese pririšo. To užteko - į tarškančius, barškančius ir dar lojančius bulvienojus šernai snukių daugiau nekišo. O vidury lauko stirksantis vėjo malūnas gerai matomas nuo kelio Plungė - Mažeikiai ir dabar tapęs kelrodžiu į Surblių sodybą ūkininko darbais susidomėjusiems gausiems svečiams.
Bendraamžį ir bendramintį sutiko Gargžduose
Taigi technikos ūkininkas turi daug, tačiau didelė jos dalis dėl kuro brangumo daugiau stovi nei dirba. Teko žmogui prisiminti karo laikus. Savo akimis mačiusiam, kaip veikia dujų generatoriai, idėja tokiu būdu priversti veikti sunkvežimio variklį toli gražu neatrodė fantastiška ar sunkiai įgyvendinama. B. Surblys ėmė ieškoti kur nors užsilikusio seno dujų generatoriaus, pagal kurio pavyzdį galėtų naują pasigaminti. Rado Gargžduose, pas panašaus amžiaus ūkininką Jurčių. Generatorius buvo sumontuotas sunkvežimyje GAZ-52. Tas žmogus jau senokai taip važinėjo - net šieną iš laukų veždavo, tik pasikrovęs važiuodavo jau benzinu, nes bijojo, kad nuo įkaitusios pakuros šienas neužsidegtų. Tasai Jurčius ir pasiūlė plungiškiui pirkti "gazelką" už 600 litų. B. Surblys sutiko ir parvairavo mašiną į savo vienkiemį. Pagal seno generatoriaus pavyzdį netruko susivirinti visai naują agregatą.
Kuras - veltui
Generatoriaus veikimo principas visai paprastas. Apvalus, gal pusantro metro aukščio katilas sumontuotas tarp sunkvežimio kabinos ir kėbulo, į kurį per viršų, stovint kėbule, supilamos malkos. Kai jos įsidega ir lieka anglys, degimo metu pasigaminusios dujos su visais dūmais eina per filtravimo sistemą, šaldytuvą, kur atvėsta, ir - tiesiai į variklio karbiuratorių. Čia sumaišomos su oru. Šis mišinys patenka į variklį. Varikliui veikiant, per išmetamąjį vamzdį nematyti jokių dūmų, tad šis kuras daug ekologiškesnis už bet kurį naftos produktą. Tiesa, malkos turi būti ne bet kokios, o supjaustytas smulkiais gabaliukais, kelerius metus džiovintos, būtinai lapuočių medžių. Mat spygliuočių malkoms degant išsiskiria daug dervos, kuri greitai užkemša dujų generatoriaus filtrų sistemą.
Ryte, norint užkurti sunkvežimį, reikia apie pusantros valandos laukti, kol sudegs pirmoji malkų porcija ir atsiras reikalingas dujų kiekis. Tačiau vėliau laukti jau nebereikia. Su viena malkų įkrova - o tai gali būti maišas ar pusantro - galima nuvažiuoti apie 30-40 kilometrų, nelygu kiek sunkvežimis yra pakrautas. Kai viena įkrova baigia degti, sustojus supilamas kitas maišas ir jau po minutės, nieko nelaukiant, galima judėti toliau. Net ir porą valandų pastovėjus su neveikiančiu varikliu, vėl užkurti ir pradėti važiuoti tereikia 10 minučių. Sunku ir suskaičiuoti, kiek kartų pigiau važinėti malkomis. Šimtą kilometrų nuvažiuoti benzinu kainuotų apie 60 litų. Malkų tereikia 3-4 maišų, tai yra apie 120-160 kilogramų. Toks kiekis užima nežymią sunkvežimio kėbulo dalį. Kadangi malkas B. Surblys pasiruošia pats, sunku pasakyti, kiek jos kainuoja. Tiesiog nieko.
Planus koreguoja sveikata
B. Surblys planuoja dujų generatorių sumontuoti vikšriniame traktoriuje. Tam reikėtų dyzelinį traktoriaus variklį perdirbti į karbiuratorinį - senasis meistras žino, kaip tai padaryti. Yra ir kitų planų. Dabar šeimai tenka labai daug mokėti už elektrą, tad B. Surblys jau sumąstė, kad reikėtų sodyboje pastatyti vėjo malūną, kuris suktų elektros generatorių ir gamintų energiją. Techninių sunkumų nekils, tik kažin ar sveikata leis. Dabar B. Surblys sulaukia daug svečių. "Gazelka" domisi ūkininkai iš įvairių Lietuvos kraštų. Atvažiuoja ir verslo vyrų. Vieni tokie iš Biržų visą dieną apie sunkvežimį sukiojosi, visokius brėžinius braižė, žadėjo dujų generatorius pramoniniu būdu pradėti gaminti. B. Surblys mano, kad tai visai realus projektas ir žmonės tokius agregatus tikrai pirktų. Tačiau ar tie biržiečiai ką pagamino, ar idėją užmiršo - nežinia.
